T3en

Paviršinio vandens kokybė gali būti pagerinta tik žinant teršalų kiekius, susidarančius įvairiuose taršos šaltiniuose baseine. Šis maistingųjų medžiagų nuotėkio iš įvairių išsklidusios bei taškinės taršos šaltinių tyrimas buvo atliktas Šušvės upės baseine. Tirtas azoto nuotėkis, patenkantis iš pasėlių laukų, gyvulių tvartų, miškų, vandens valymo įrenginių, pavienių sodybų, taip pat patenkantis su krituliais tiesiog į paviršinio vandens telkinius, miško plynuosius kirtimus ir ant kietos gyvenviečių dangos. Tiriant panaudotas išmatuotas vandens nuotėkis ir azoto išplovimo koeficientai pasėlių grupėms bei gyvulių tvartams.

MONERIS modelis ir Taršos šaltinių atskyrimo (source apportionment) modelis buvo pritaikyti azoto išplovimui įvertinti. Nors kai kurie rezultatai gauti neapibrėžti, jie parodo realų pagrindinių upių taršos šaltinių vaizdą. Žemės ūkio tarša iš 746 km2 žemės ūkio teritorijos (64% bendro baseino ploto) sudaro 71–68% visos taršos, priklausomai nuo skaičiavimo metodo. Tarša azotu, patenkanti į paviršinio vandens telkinius iš pasėlių laukų, sudaro didžiausią visos azoto taršos dalį (51%). Antras didžiausias taršos azotu šaltinis yra ganyklos. Ganyklos ir laisvi plotai sudaro 52% žemės ūkio teritorijų ir nulemia 27,4% visos taršos azotu iš žemės ūkio teritorijų. Tarša azotu iš pavienių sodybų buvo vidutiniškai 82 t per metus, t. y. 8% visos azoto taršos.

Siekiant pagerinti Šušvės upės vandens kokybę, daugiausia dėmesio turi būti kreipiama į tai, kaip sumažinti azoto išplovimą iš pasėlių laukų. Turi būti svarstomos tokios priemonės, kaip tręšimas pagal pasėlių poreikį, vėlyvasis ganyklų arimas, vasarinių pasėlių keitimas žieminiais, pavasarinis tręšimas mėšlu ir tarpiniai augalai. Neintensyviai naudojamos ganyklos ir laisvi plotai sudaro 52% žemės ūkio teritorijų, todėl dar daugiau pasėlių laukų paversti ganyklomis nerealu. Azoto išplovimas iš ganyklų gali būti sumažintas šienaujant ganyklas ir atvirus plotus po kiekvieno nuganymo. Šušvės baseinas retai gyvenamas, čia nėra pramonės ir mažas gyvulių tankis, todėl tarša maistingosiomis medžiagomis gyvenvietėse gali būti sumažinta tik nuleidžiant sodybų nuotekas į kanalizaciją.

Pagrindiniai žodžiai: azotas, koncentracija, išplovimo koeficientas, nuotėkis, taršos šaltiniai, Šušvė.

*Atstovas ryšiams

Dr. Antanas Sigitas Šileika, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto direktorius.

Pagrindinės mokslo tiriamojo darbo kryptys – aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, GIS, aplinkos monitoringas, vandens kokybės vertinimas.

Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT–5048 Kėdainių r. Tel. (8–347) 6 81 00, el. p. sigitas@water.omnitel.net.

Dr. Kazimieras Gaigalis, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandens išteklių sektoriaus vedėjas.

Pagrindinės mokslo tiriamojo darbo kryptys – hidrologija ir vandens nuotėkio bei kokybės monitoringas.

Aušra Šmitienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto doktorantė.

Pagrindinė mokslo tiriamojo darbo kryptis – vandens kokybės modeliavimas mažuose žemės ūkio baseinuose.

Giedrius Baigys, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto doktorantas.

Pagrindinės mokslo tiriamojo darbo kryptys – vandens apsauga ir išsklidusi tarša.

Gauta 2006 06.

ISSN 1648–4363

Vandens ūkio inžinerija, 2006, 3(6), 16–22

AzotAS upelio vaNDENYJE: stacionarus ir nestacionarus modeliai

Ojaras Purvinis*, Vilius Šidlauskas, Povilas Šukys

Straipsnyje nagrinėjama galimybė diferencialine lygtimi modeliuoti eutrofikaciniu požiūriu pavojingo teršalo – mineralinio azoto koncentraciją upelyje ir jo savaiminį valymąsi. Modeliavimui naudoti natūrinių tyrimų duomenys apie mineralinio azoto Bėrės – mažo dešiniojo Mūšos intako (Biržų r.) vandenyje kitimą.vegetacijos ir šaltuoju laikotarpiais.

Taršos sklidimo upeliu modelis yra parabolinė diferencialinė lygtis dalinėmis išvestinėmis ir pradinėmis bei kraštinėmis sąlygomis. Tarša upelio atkarpoje, turinčioje pastovius hidrologinius parametrus ir tapačias aplinkos sąlygas, yra proporcinga įtekančių teršalų koncentracijai ir eksponentiškai mažėja tolstant nuo taršos šaltinio. Stacionariu laiko t atžvilgiu atveju mineralinio azoto koncentracija atstumu x(m) nuo pradinės taršos koncentracijos c0 nustatymo vietos išreiškiama l [-0.000176; -0.000130] šaltuoju metu ir l [-0.000321; -0.000252]. vegetacijos metu. Galima teigti, kad dėl žemės ūkio veiklos užterštas upelis, toliau tekėdamas miškinga vietove, jau 1,5 km atkarpoje ženkliai apsivalo. Vidutiniškai per parą azoto koncentracija sumažėja 3,0 karto vegetacijos ir 2,6 karto šaltuoju metų laiku. Nestacionariu atveju koncentracija C(x,t) proporcinga dydžiui , t. y. priklauso nuo laiko t ir atstumo x eksponentiškai.

Prasminiai žodžiai: azotas, modeliavimas, savaiminis valymasis, upelis

*Atstovas ryšiams

Dr. Ojaras Purvinis*, Kauno tecnnologijos universiteto Fizinių mokslų katedros docentas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – matematinės fizikos ir statistikos metodų taikymas fizikos ir ekonomikos modeliuose.

Adresas: Klaipėdos 1, LT-35209 Panevėžys. Tel. (8–45) 5 96 58, el. p. opurvi@panf.ktu.lt.

Dr. Vilius Šidlauskas, Kauno tecnnologijos universiteto Fizinių mokslų katedros lektorius.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – sistemų modeliavimas.

Dr. Povilas Šukys, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Geofiltracinių tyrimų sektoriaus vedėjas, Kauno tecnnologijos universiteto Ekonomikos katedros docentas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos inžinerija, paviršinio ir požeminio vandens režimo bei užterštumo ryšiai.

Gauta 2006 06

ISSN 1648–4363

Vandens ūkio inžinerija, 2006, 3(6), 23–31

Dirvožemio fizikinių savybių ir drėgmės įtaka vasarinių miežių ir žirnių produktyvumui skirtingai dirbant žemę

Giedrius Baigys, Virginijus Feiza*, Ginutis Kutra, Dalia Feizienė

Santrauka

Du lauko bandymai 2004–2005 m. vykdyti Lietuvos žemdirbystės institute, lengvo priemolio rudžemyje (Endocalcari – Epihypogleyic Cambisol). Tyrimų tikslas – įvertinti skirtingų žemės dirbimo metodų įtaką dirvožemio fizikinėms savybėms ir drėgmės įtaką miežių bei žirnių derlingumui. Auginti vasariniai miežiai (Hordeum vulgare L.), ‘Luokė’ ir sėjamieji žirniai (Pisum sativum L.), ‘Profi’. Tirtos trys žemės dirbimo sistemos – tradicinė (gilus rudeninis arimas 23–25 cm gyliu) (T), minimalizuota (seklus rudeninis arimas 14–16 cm gyliu) (S) ir beariminė (tiesioginė sėja) (M).

Nustatyta, kad tiesioginė sėja drėgnais metais laidavo mažesnį, o sausais metais – didesnį drėgmės kiekį 0–20 cm dirvožemio sluoksnyje. Po vasarinių miežių sėjos visame armens sluoksnyje (0–20 cm) dirvožemio tankis M žemės dirbimo sistemoje buvo 13,0% didesnis negu T žemės dirbimo sistemoje ir 5,0% didesnis – negu S žemės dirbimo sistemoje. Po žirnių sėjos visame armens sluoksnyje (0–20 cm) dirvožemio tankis M žemės dirbimo sistemoje buvo 12,0% didesnis negu T žemės dirbimo sistemoje ir 7,0% didesnis nei žemės dirbimo sistemoje S. Po vasarinių miežių sėjos, visame armens sluoksnyje (0–20 cm), dirvožemio kietumas žemės dirbimo sistemoje M buvo 73,0% didesnis negu T žemės dirbimo sistemoje ir 51,0% didesnis negu S žemės dirbimo sistemoje. Po žirnių sėjos visame armens sluoksnyje (0–20 cm) dirvožemio kietumas M žemės dirbimo sistemoje buvo 78,0% didesnis negu T žemės dirbimo sistemoje ir 41,0% didesnis negu S žemės dirbimo sistemoje. Vasarinių miežių grūdų derlingumas giliai ariant dirvą siekė 6,38 t ha-1 ir buvo 5,1% didesnis negu sekliai ariant dirvą, ir 15,6% didesnis negu sėjant miežius tiesiai į ražieną. Žirnių grūdų derlingumas giliai ariant dirvą siekė 3,38 t ha-1 ir buvo 34,7% didesnis negu sekliai ariant dirvą, ir 11,9% didesnis negu sėjant žirnius tiesiai į ražieną.

Pagrindiniai žodžiai: derlius, dirvožemio kietumas, tankis, žemės dirbimas.

*Atstovas ryšiams

Giedrius Baigys, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto vandens išteklių sektoriaus vyr. mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – vandens apsauga, dirvožemio vandens režimo, hidrofizikinių savybių kaita ir gerinimo priemonės.

Dr. Virginijus Feiza, Lietuvos žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas, vyriaus. mokslo darbuotojas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – žemės dirbimas, dirvožemio fizika.

Adresas: Instituto alėja Nr. 1, LT-58341 Akademija, Kėdainių r. Tel.: (8~347) 37275, faks. (8~347) 37096. El.p. virgis@lzi.lt.

Dr. Ginutis Kutra, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandens išteklių sektoriaus vyr. mokslo darbuotojas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – dirvožemio ir vandens apsauga, aplinkai saugios technologijos žemės ūkyje.

Dr. Dalia Feizienė, Lietuvos žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – augalų mityba, dirvožemio chemija.

Gauta 2006 06.

ISSN 1648–4363

Vandens ūkio inžinerija, 2006, 3(6), 32–37

UPELIO, DRENAŽO IR GRUNTINIO VANDENS KOKYBĖS SĄSAJOS

Aurelija Rudzianskaitė

Santrauka

Straipsnyje pateikti nitratų azoto (N-NO3) ir bendrojo fosforo (Pbendr.) kaitos upelio, drenažo ir gruntiniame vandenyje duomenys. Tyrimai atlikti aktyvaus karsto zonoje (Biržų r.) moreniniuose smėlinguose priemoliuose ir priesmėliuose, Apaščios intako G-1 upelio baseine (plotas 1,63 km2).

Tyrimai parodė, kad N-NO3 ir Pbendr.koncentracijų kaita paviršiniame (upelių) ir požeminiame (drenažo bei gruntiniame) vandenyje tarpusavyje susijusi ir yra sezoninio pobūdžio. Šaltuoju laikotarpiu (XI–III mėn.) paviršiniame vandenyje vidutinė N-NO3 koncentracija buvo didesnė negu šiltuoju (IV–X mėn.), o požeminiame vandenyje atvirkščiai – pastaruoju laikotarpiu. Pbendr. koncentracija šiltuoju laikotarpiu buvo didesnė upelio, o šaltuoju – gruntiniame vandenyje. Tai nulėmė nevienodos hidrocheminių procesų vyksmo paviršiniame ir požeminiame vandenyje sąlygos. Nitratų azoto koncentracija paviršiniame vandenyje sumažėja suaktyvėjus biocheminiams procesams ir vandens augalų vegetacijai.

Šaltuoju laikotarpiu N-NO3 ir Pbendr. koncentracijų esančių drenaže ir gruntiniame vandenyje svyravimai darė šių elementų koncentracijų svyravimams upelio vandenyje. Stipresnės sąsajos buvo tarp koncentracijų drenažo ir upelio vandenyje.

Pagrindiniai žodžiai: bendrasis fosforas, drenažas, gruntinis vanduo, nitratų azotas, upelis.

Dr. Aurelija Rudzianskaitė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Geofiltracinių tyrimų sektoriaus vyr. mokslo darbuotoja.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos inžinerija, paviršinio bei požeminio vandens režimo ir užterštumo ryšiai.

Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-58103 Kėdainių r. El.p. aurelija@water.omnitel.net.

Gauta 2006 06.

ISSN 1648–4363

Vandens ūkio inžinerija, 2006, 3(6), 38–43

BIOGENINIŲ TERŠALŲ ŠALINIMO IŠ ŪKININKŲ SODYBOS NUOTEKŲ PANAUDOJANT MINERALŲ FILTRĄ TYRIMAI

Zenonas STRUSEVIČIUS, Sigita Marija STRUSEVIČIENĖ

Santrauka

Ūkininkų sodybose susidarė didelio užterštumo nuotekų, kuriose biogeninių teršalų N ir P koncentracijos siekia atitinkamai iki 150 ir iki 30 mg/l ir yra 2–3 kartus didesnės negu buitinėse nuotekose.

Biologinio nuotekų valymo metu organinių teršalų (BDS5 ir SM) iš jų pašalinama iki 96% ir valymo efektyvumas atitinka aplinkosaugos normas, tačiau biogeninių teršalų išvaloma tik iki 55%. Liekamoji biogeninių medžiagų tarša biologiškai valytose nuotekose tiek pagal azotą, tiek pagal fosforą yra didesnė už leidžiamą taršą nuotekų, išleidžiamų į gamtinę aplinką.

Į Lietuvą pastaruoju metu atvežama įvairių natūralių ir dirbtinių birių mineralinių medžiagų, tokių kaip ceolitas, filtralitas ir kt., turinčių savo sudėtyje metalų ir anglies junginių. Šios medžiagos galėtų būti panaudotos kaip fosforą ir azotą adsorbuojantys filtrai.

Filtruojant biologiškai valytas nuotekas, per ceolito filtrą, priklausomai nuo filtro apkrovos teršalais azoto šalinimo efektyvumas buvo nuo 45 iki 93, o fosforo – nuo 20 iki 78%.

Filtruojant nuotekas per filtrą, kurio 50% sudaro ceolitas ir 50% – filtralitas, priklausomai nuo filtro apkrovos teršalais azoto šalinimo efektyvumas siekė nuo 18 iki 65, o fosforo – nuo 51 iki 92%.

Tyrimais, atliktais su skirtingų mineralų įkrovomis, nustatėme, kad ceolito mineralo filtras efektyviau šalina azotą, o filtralito filtras – fosforą, todėl norint pasiekti geriausius biogeninių teršalų šalinimo rezultatus filtro įkrovą reikėtų sudaryti iš mineralų mišinių.

Pagrindiniai žodžiai: biogeninės medžiagos, ceolitas, filtralitas, nuotekos.

*Atstovas ryšiams

Dr. Zenonas Strusevičius, Lietuvos vandens ūkio instituto Vandenvalos laboratorijos vedėjas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – ekologija ir aplinkotyra, nuotėkų, atliekų bei mėšlo tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai, teršalų transformacijos procesų tyrimai.

Dr. Sigita Marija Strusevičienė, Lietuvos vandens ūkio instituto Vandenvalos laboratorijos mokslinė bendradarbė.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – ekologija ir aplinkotyra, mėšlo, srutų bei nuotekų tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai.

Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-58102 Kėdainių r. Tel. (8–347) 6 80 20. El.p.: zenonas@water.omnitel.net.

Gauta 2006 06.

ISSN 1648–4363

Vandens ūkio inžinerija, 2006, 3(6), 44–51

Biogeninių medžiagų kiekio kaitos savitumai Nemuno žemupio polderių vandenyse

Arvydas Povilas Mališauskas

Santrauka

Tyrimai atlikti Nemuno žemupio polderiuose, sausinamuose siurblinėmis ir savitaka, 1997–2005 m., kai metinio kritulių aukščio tikimybė kito nuo 17 iki 76%, o vidutinė oro temperatūra buvo 0,3–1,8°C didesnė už daugiametę. Straipsnyje pateikiami biogeninių medžiagų vandenyje kitimo ir pasiskirstymo dėsningumai polderių kanaluose priklausomai nuo vandens apykaitos juose savitumų. Kanaluose pavasarį toliau nuo veikiančių siurblinių yra tendencija, rodanti mažesnį nitratų ir didesnį amonio azoto bei fosforo kiekį negu magistralinio kanalo pradžioje, kur tėkmės greičiai didesni. Vasarą stovinčiame vandenyje skirtumai beveik išnyksta. Sausinamuosiuose grioviuose, palyginti su magistraliniais kanalais, amonio azoto kiekis didesnis 1,5–2, o fosforo jonų – apie 2 kartus. Siurbliais ir savitaka sausinamų vasaros polderių vandenyje skirtumų tarp vidutinių metinių bendrojo azoto jonų koncentracijų (1,6–1,8 mg·l-1) beveik nebuvo, o fosforo koncentracijų skirtumai yra reikšmingi (atitinkamai 0,12 ir 0,29 mg·l-1).

Didžiausias azoto nuotėkis buvo Rusnės žiemos polderyje, o Vorusnės vasaros polderyje – apie 1,5 karto mažesnis. Savitakiniuose polderiuose 1,2–1,5 karto daugiau azoto nuteka aukštesnio lygio Plaškių polderyje, o fosforo nuotėkis apie 2 kartus buvo didesnis žemesnio lygio Tulkiaragės polderyje. Biogeninių medžiagų nuotėkis su išsiurbiamu vandeniu labai svyravo: Rusnės žiemos polderyje Nbendr siekė 6,0–19,3 kg·ha-1, Pbendr– 0,4–2,0 kg·ha-1, o Vorusnės vasaros polderyje – atitinkamai 1,5–14,7 ir 0,1–1,2 kg·ha-1.

Pagrindiniai žodžiai: azotas, fosforas, kiekis, kitimas, polderis, vanduo.

Dr. Arvydas Povilas Mališauskas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandens apsaugos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, hidrotechnika ir hidrologija.

Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-58102 Kėdainių r. Tel. (8~347) 6 80 09, el. p. a.malisauskas@water.omnitel.net.

Gauta 2006 06.

ISSN 1648–4363

Vandens ūkio inžinerija, 2006, 3(6), 52–59

BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ KAITOS DRENAŽO VANDENYJE SEZONIŠKUMAS

Stefanija Misevičienė

Santrauka

Straipnyje analizuojami 1999–2003 m. Juodkiškio bandymų objekte penkialaukėje sėjomainoje gauti duomenys apie biogeninių medžiagų kaitą drenažo vandenyje priklausomai nuo metų laiko.

Tyrimais nustatyta, kad Nbendr daugiausia išplaunama žiemą, o Pbendr – pavasarį. Pbendr išplovimas taip pat padidėja rudenį, o Nbendr – pavasarį. Šio elemento koncentracijoms turi įtakos tręšimas ir mineralinio azoto atsargos dirvožemyje, o bendrojo fosforo koncentracijų padidėjimą nulėmė auginami daugiamečiai augalai.

Remiantis penkerių tyrimo metų duomenimis nustatyta, kad Pbendr koncentracijos nė karto nebuvo didesnės už didžiausią leidžiamą koncentraciją, o Nbendr koncentracijos, didesnės už DLK, buvo nustatytos auginant vienmečius augalus ir suarus dobilus.

Biogeninių medžiagų išplovimą labai veikia meteorologinės sąlygos. Šaltuoju metų laikotarpiu Nbendr išplaunama daugiau, kai oro temperatūra didesnė, o šiltuoju – kai iškrinta daugiau kritulių. Pbendr išplovimą tiek šaltuoju, tiek šiltuoju laikotarpiais veikia krituliai.

Keywords: drenažo vanduo, išplovimas, koncentracija, Ntotal, Ptotal.

Dr. Stefanija Misevičienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandenvalos lab. mokslo darbuotoja.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – ekologija ir aplinkotyra, mėšlo tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai, teršalų transformacijos procesų tyrimai.

Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-58102 Kėdainių r. Tel. (8–347) 68021. El.p. s.miseviciene@takas.lt.

Gauta 2006 06.

ISSN 1648–4363

Vandens ūkio inžinerija, 2006, 3(6), 60–68

AUGALIJA MELIORACIJOS GROIVIUOSE: SĄSAJOS SU NUOSĖDŲ AKUMULIACIJA

Romanas LAMSODIS*, Vaclovas POŠKUS

Santrauka

Kad nekiltų šlaitų erozija ir nepatektų laukų erozijos produktai, griovių apatinės dalys velėnuojamos, o viršutinės ir apsauginės juostos apsėjamos žolėmis. Vykstant natūraliai pirminių žolynų sukcesijai ir dėl dažnai netinkamos griovių priežiūros stambūs ruderaliniai ir kiti žoliniai bei sumedėję augalai įsivyrauja šlaituose, žolės ir krūmai pradeda augti vagos dugne. Tai mažina vandens tekėjimo greitį ir veikia griovio dumblėjimą. Siekiant nustatyti griovių augalijos sąsajas su nuosėdų kaupimuisi, tyrimai buvo atlikti Lietuvos vidurio žemumoje atsitiktinai parinktuose 337 griovių ruožuose. Jų bendras ilgis – 33,7 km. Tiriant augalijos išplitimą ir nuosėdas grioviuose, buvo nustatyta, kad: 1) dugno užaugimas priklauso nuo: laikotarpio, kurį grioviai išbuvo nevalyti, trukmės ir molio dalelių kiekio grunte (koreliacija teigiama); dugno nuolydžio, griovio baseino dydžio ir šlaitų apaugimo sumedėjusia augalija (koreliacija neigiama); 2) dugno augalija dumblėjimą ir organinės medžiagos kiekį nuosėdose didina, šlaitų (sumedėjusi augalija) – mažina (ir dumblėjimą, ir organinių medžiagų kiekį nuosėdose), jeigu griovio dugnas yra užaugęs; kai dugnas neužaugęs, sumedėjusi augalija dumblėjimą mažina tik tada, jeigu šlaituose auga ištisai. Tinkama šlaitų priežiūra (kasmetinis šienavimas ir šieno surinkimas), apgalvotas sumedėjusios augalijos tvarkymas ir dugno pločio, nustatyto projektuojant, išsaugojimas valant turėtų būti pagrindinės darbo gairės, kontroliuojant nuosėdas melioracijos grioviuose.

Pagrindiniai žodžiai: augalija, dumblėjimas, melioracijos griovys.

*Atstovas ryšiams

Dr. Romanas Lamsodis, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto vyr. mokslo darbuotojas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – sausinimo sistemos ir aplinka, sistemų funkcionalumas, agrolandšafto biologinė įvairovė.

Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-58102 Kėdainių r., Lietuva. El. p. lammor@delfi.lt.

Vaclovas Poškus, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto jaun. mokslo darbuotojas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – gamtiniai procesai sausinimo sistemų grioviuose.

Gauta 2006 06.

ISSN 1648–4363

Vandens ūkio inžinerija, 2006, 3(6), 69–77

Organinių teršalų ir skendinčiųjų medžiagų šalinimo skirtingos konstrukcijos grunto ir augalų filtrais efektyvumas

Valerijus GASIŪNAS*, Zenonas STRUSEVIČIUS

Santrauka

Vienas iš nuotekų valymo būdų gali būti valymas grunto ir augalų filtrais. Pagal konstrukciją šie įrenginiai skirstomi į paviršinės tėkmės, vadinamuosius makrofitų filtrus (MF), ir požeminės tėkmės filtrus (pastarieji skirstomi į vertikaliosios (VF) ir horizontaliosios (HF) filtracijos). Teršalų šalinimo efektyvumui įvertinti panaudota 1995–2006 m. sukaupta įvairių konstrukcijų grunto ir augalų filtrų tyrimų duomenų bazė.

Atliktas BDS5, ChDS ir skendinčiųjų medžiagų (SM) šalinimo skirtingos konstrukcijos grunto ir augalų filtrais efektyvumo palyginimas Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. Lyginamoji analizė parodė, kad efektyviausiai (skaičiuojant filtro paviršiaus ploto vienetui) minėti teršalai šalinami vertikaliaisiais filtrais (VF), ne taip efektyviai – horizontaliaisiais filtrais (HF); mažiausias šalinimo makrofitų filtrais (MF) efektyvumas.

Kai visų filtrų apkrova pagal BDS5 vienoda – 4 g/m2/d, BDS5 šalinimo VF efektyvumas siekia 97,0, HF – 77,5, MF – 34,5%. Norint pasiekti normatyvinį išvalymo lygį pagal BDS5 – 25 mgO2/l, galima VF apkrova 19,0, HF – 6,0, MF – 3,6 g/m2/d BDS5.

Skaičiuojant, kad vidutinė filtrų apkrova pagal ChDS yra 8 g/m2/d, šalinimo VF efektyvumas siekia 97,5, HF – 80,8, MF – 32,3%. Kai normatyvinis išvalymo lygis pagal BDS5 – 25 mgO2/l, ChDS koncentracija valytose VF nuotekose yra 83,7, HF – 72,8, MF – 75,6 mgO2/l.

Kai filtrų apkrova pagal skendinčiąsias medžiagas (SM) 4 g/m2/d, jų šalinimo VF efektyvumas siekia 87,3, HF – 67,5%, MF – 59,0%.

Pagrindiniai žodžiai: BDS5, ChDS, grunto ir augalų filtrai, nuotekų valymas, skendinčiosios medžiagos.

*Atstovas ryšiams

Dr. Valerijus Gasiūnas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandenvalos laboratorijos mokslo darbuotojas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – gamtiniai nuotekų valymo metodai.

Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-58102 Kėdainių r., Lietuva. Tel. (8~347) 6 80 20, faks. (8~347) 6 80 20.

El.p. v.gasiunas@water.omnitel.net.

Dr. Zenonas Strusevičius, Lietuvos vandens ūkio instituto Vandenvalos laboratorijos vedėjas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – gamtiniai nuotekų valymo metodai.

Gauta 2006 06.

ISSN 1648–4363

Vandens ūkio inžinerija, 2006, 3(6), 78–84

vandens nuotėkio IR nitratų koncentracijos RYŠYS vidutinio dydžio Lietuvos upėje (Šušvėje)

Saulius KUTRA

Santrauka

Straipsnyje analizuojamas nitratų koncentracijos ir debito ryšio pobūdis Šušvės upėje 1992–2004 m. Nustatyta, kad ir koncentracija, ir nuotėkio modulis metams bėgant kinta kreive, primenančia sinusoidę. Šaltuoju metų laikotarpiu (spalis–balandis) nitratų koncentracija vidutiniškai 1,2–2,1 karto didesnė negu šiltuoju (gegužė–rugsėjis). Nitratų vidutinės koncentracijos priklausomybės nuo nuotėkio modulio aprašomos antrojo laipsnio polinomais, jų maksimumai tokie: metų vidutinė didžiausia koncentracijos reikšmė – esant vandens nuotėkiui 12 l s-1 km-2, šaltuoju laikotarpiu – 12 l s-1 km-2, o šiltuoju – 8 l s-1 km-2. Metų nitratų koncentracija pasiskirsčiusi pagal skirstinį, artimą Veibulo skirstiniui. Yra ryšys tarp nitratų koncentracijos tikimybės ir vandens nuotėkio modulio dydžio. Kai nuotėkio modulis didesnis, galima prognozuoti didesnę aukštesnės koncentracijos tikimybę. Koncentracijos moda 3–4 mg l-1. Yra priklausomybė tarp nuotėkio modulio ir nitratų koncentracijos tikimybės. Kuo didesnis nuotėkio modulis, tuo didesnė tikimybė, kad pasitaikys tikėtina koncentracija. Remiantis tyrimų rezultatais galima prognozuoti Šušvės taršą nitratais pagal vandens nuotėkį.

Prasminiai žodžiai: nitratų koncentracija, nuotėkis, vandens tarša.

Dr. Saulius Kutra, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandens apsaugos skyriaus vedėjas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, GIS, taršos modeliavimas, nuotolinio zondavimo taikymas.

Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-58102 Kėdainių r., Lietuva. El.p. kutra@water.omnitel.net.

Gauta 2006 06.

ISSN 1648–4363

Vandens ūkio inžinerija, 2006, 3(6), 85–93

VANDENS tiekimo ir nuotEkų ūkio TVARKYMAS: PROBLEMOS, INVESTICIJOS, PERSPEKTYVOS

Birutė DARAŠKEVIČIŪTĖ*, Rasa GLINSKIENĖ, Povilas ŠUKYS

Santrauka

Lietuvoje vandens tiekimo ir nuotekų ūkį valdo vietos savivaldybės, kurių specializuotos vandens įmonės turi daug problemų. Vandentiekio ir kanalizacijos tinklai daugelyje vietovių nusidėvėję, nuotekų valymo įrenginiai fiziškai ir moraliai pasenę, jiems atnaujinti trūksta lėšų. Nepriklausomybės metais sumažėjo gyventojų ir pramonės įmonių vandens suvartojimas, todėl nepanaudojamas vandens įmonių pajėgumas ir padidėjo vandens paslaugų savikaina. Vandens įmonės neteko dalies vartotojų, jų veikla tapo nuostolinga, o patirtus nuostolius tenka dengti savivaldybių arba valstybės biudžetams.

Įstojus į Europos Sąjungą, daugiausia dėmesio vandentvarkos sektoriuje skirta Bendrajai vandens politikos direktyvai įgyvendinti, o tai reikalauja didelių finansinių investicijų. Pastaraisiais metais Europos Sąjungos fondai ir tarptautinės finansavimo institucijos tapo pagrindiniai vandens sektoriaus plėtros finansavimo šaltiniai.

Straipsnyje, remiantis statistikos duomenimis, oficialiais dokumentais ir publikacijomis analizuojamos vandens tiekimo ir nuotekų ūkio problemos, apibendrinamos ES investicijų teikiamų galimybių perspektyvos šio ūkio problemoms spręsti.

Vandens taršos mažinimo ir vandens tiekimo srityje pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga. Investavus į vandens ūkį pastatyti nauji valymo įrenginiai, rekonstruoti kai kurie senieji leido padidinti vandens įmonių pajėgumą ir taip labai sumažinti teršalų patekimą į paviršinius vandens telkinius. 2000 m. Europos Sąjungos vandens kokybės standarto neatitiko apie 86% išleistų susidariusių nuotekų, o reikiamai buvo išvalyta tik 14% nuotekų. Naują kokybės standartą atitinkančios išvalytos nuotekos 2004 m. sudarė jau 62% visų užterštų nuotekų kiekio. Tačiau dar labai atsiliekama nuo ES šalių, kuriose išvaloma vidutiniškai 92% užterštų nuotekų.

Statistiniais tyrimais nustatyta, kad užterštų nuotekų kiekį šalyje daugiausia lėmė ūkio-buities ir tvenkinių žuvininkystės reikmėms suvartojamas vandens kiekis. Atskleista, kad ūkio-buities sektoriaus veikloje yra su vandens taršos mažinimu susijusių ekologinių technologijų diegimo problemų. Keliama ir nauja mokslinio ekonominio nagrinėjimo reikalaujanti problema: pastatytųjų objektų eksploatavimo išlaidos didina vandens įmonių teikiamų paslaugų savikainą, o vartotojams – paslaugų tarifus.

Pagrindiniai žodžiai: investicijos, problemos, vandens tvarkymas.

*Atstovas ryšiams

Mag. Birutė Daraškevičiūtė, Kauno Technologijos Universitet doktorantė.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos vadyba, tiesioginės užsienio investicijos.

Adresas: Nemuno g. 33, LT-37164, Panevėžys, Lietuva. Tel.: (8–45) 57 00 30. El.p.: darabi@takas.lt.

Dr. Rasa Glinskienė, docentė Kauno Technologijos Universitete, Panevėžio institute.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos vadyba, integracijos procesai.

Dr. Povilas Šukys, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Geofiltracinių tyrimų sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas; Kauno tecnnologijos universiteto Ekonomikos katedros docentas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos inžinerija, verslo aplinkos prognozavimas.

Gauta 2006 06.

Lietuvos vandens ūkio institutas. Svetainės administratorius webmin@baap.lt . Data: 2001-10-22.

Lithuanian Institute of Water Management. Site administrator webmin@baap.lt. Last revision: 2001.10.22 .