|
|
|
|
T U R I N Y S 1. Valentinas Šaulys, Nijolė Bastienė. Drenažo tranšėjų užpilų filtraciniai tyrimai 3. Inga Adamonytė. Drenažo sistemų parametrų įtakos uždumblėjimui tyrimai 4. Arvydas Povilaitis. Biogeninių medžiagų trendai pagal normalizuotą upių nuotėkį 7. Albertas Steponavičius. Tręšimo pieno perdirbimo įmonių nuotekų dumblu tyrimai 8. Vilma Sinkevičiūtė. Vištyčio regioninio parko teritorijos tvarkymas ir kaimo turizmo perspektyvos 11. Ana Dolgopolovienė, Narimantas Titas Ždankus. Natūralizuotų sausinimo kanalų būklėS TYRIMAI 13. Česlovas Ramonas. GEOFILTRACIJA TIES LAIDŽIOMIS HIDROTECHNIKOS STATINIŲ ATRAMINIŲ SIENŲ SIŪLĖMIS 14. Giedrius Balevičius. GIS TAIKYMAS JAUTRIOMS ŽEMĖS ŪKIO POVEIKIUI TERITORIJOMS NUSTATYTI 16. Vaclovas Poškus. ŽOLINĖS AUGALIJOS ĮTAKOS GRIOVIŲ HIDRAULINIAM PRALAIDUMUI TYRIMAI 17. Virgilijus Buožis. DRENAŽO REMONTO EKONOMINIO EFEKTYVUMO TYRIMAI 19. Povilas Šukys, Alvyda Šaulienė. DRENUOTO KARSTO RAJONO UPELIŲ NUOTĖKIO YPATUMAI 21. Saulius Gužys. SIEROS MIGRACIJA KALKINTUOSE VAKARŲ LIETUVOS DIRVOŽEMIUOSE 22. Romanas Lamsodis. FOSFORO MIGRACIJA BEBRŲ PATVENKTUOSE MELIORACIJOS GRIOVIUOSE 23. Simanas Aškinis, Stefanija Misevičienė. TRĘŠIMO BEKRAIKIU MĖŠLU EKOLOGINIAI ASPEKTAI 25. Laima Berankienė, Albertas Narvidas. metinė Amonio azoto kaita Šušvės upėje 26. Raimundas Baublys. ŠEŠUPĖS BASEINO SUREGULIUOTŲ UPELIŲ VAGŲ TINKLO ANALIZĖ ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) Drenažo tranšėjų užpilų filtraciniai tyrimai Valentinas Šaulys*, Nijolė Bastienė Santrauka Straipsnyje nagrinėjamos drenažo tranšėjų užpilų filtracinės savybės ir drenažo veikimo efektyvumas, kai į drenažo tranšėjų užpilus molio dirvožemiuose įmaišyta kalkinių medžiagų, o atstumai tarp drenų padidinti 1,5 karto. Tyrimų objekte vyrauja lengvi priemolio ir molio dirvožemiai, fizinio molio dalelių (<0,01 mm) kiekis grunte – 17,6-60,0 %, grunto tankis – 1,58 g/cm3, skeleto tankis – 2,63 g/cm3, poringumas – 39,67 %. Analizuojant 1999-2003 m. drenažo nuotėkį nustatyta, kad nuotėkis labai priklauso nuo vietovės meteorologinių sąlygų. Šiltieji metų laikotarpiai (balandis-spalis) pagal kritulius buvo nuo sausų (2000 m. – 326 mm) iki šlapių (2001 m. – 510 mm). Dar didesni skirtumai tarp mėnesio kritulių kiekio – nuo 0 iki 250 % mėnesinės kritulių normos 2002 m. rugpjūtį-spalį. Didžiausios drenažo lyginamųjų debitų reikšmės kito nuo 1,539 (2002 02 01) iki 0,395 ml/s·m (1999 03 07). Atlikta 1999-2003 m. drenažo lyginamųjų debitų duomenų dispersinė analizė pagal Fišerio kriterijų parodė, kad tarp lyginamųjų debitų vidutinių reikšmių variantuose, kuriuose į drenažo tranšėjų užpilą įmaišyta aktyvių kalkių (0,6% grunto masės), o atstumai tarp drenų 16 ir 24 m, bei kontroliniame variante (atstumai tarp drenų taip pat 16 m) yra esminių skirtumų. Variante, kuriame į drenažo tranšėjų užpilą įmaišyta aktyvių kalkių, o atstumai tarp drenų 24 m, lyginamųjų debitų vidutinės reikšmės 39-44 % didesnės. Kontrolinio ir variantų, kuriuose į drenažo tranšėjų užpilą įmaišyta aktyvių kalkių, o atstumai tarp drenų 16 ir 24 m, gruntinio vandens lygio tarpdrenyje vidutinių reikšmių dispersinė analizė parodė, kad yra esminių skirtumų. Variantuose, kur įmaišytas kalkių priedas, gruntinio vandens lygis nuo žemės paviršiaus tarpdrenyje laikėsi vidutiniškai 16 cm žemiau. Ištirtos drenažo tranšėjų užpilų, armeninio dirvožemio sluoksnio ir tarpdrenio filtracinės savybės. Nustatyta, kad tarpdrenio dirvožemio ir armeninio dirvožemio sluoksnio filtracijos koeficientai mažiausi, o drenažo tranšėjų su kalkių priedu – didžiausi. Vidutinė armeninio sluoksnio filtracijos koeficiento reikšmė – 0,95 m/d; su 95 % patikimumu galima teigti, kad armens sluoksnio filtracijos koeficientas yra 0,90 ÷ 1,00 m/d. Drenažo tranšėjų su kalkių priedu, kai į užpilą įterptos aktyvios kalkės sudaro 0,6 % grunto masės, filtracijos koeficientas 50 cm gylyje – 3,22 m/d, kontrolinio drenažo užpilo filtracijos koeficientas tame pačiame gylyje – 2,20 m/d. Tarpdrenio dirvožemio filtracijos koeficiento vidurkis 0,5 m gylyje yra 0,83 m/d, tai tik 13 % mažiau nei armeninio sluoksnio filtracijos koeficientas. Prasminiai žodžiai: sausinimas drenažu, tranšėjų laidumas, filtracija, drenažo lyginamieji debitai, drenavimo intensyvumas.
*Atstovas ryšiams Dr. Valentinas Šaulys, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto vyr. mokslo darbuotojas, Eksploatacijos laboratorijos vedėjas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, vandens filtravimosi procesai, sausinimo sistemų eksploatavimo efektyvumas, vandentvarkos politika. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 81 09. El. p. valentinas@water.omnitel.net. Dr. Nijolė Bastienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto vyr. mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, sausinimo sistemų eksploatavimo efektyvumas, drenažo dumblėjimo procesai. Gauta 2003 10.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) HERBICIDŲ POVEIKIO DIRVINIAMS ASIŪKLIAMS (Equisetum arvense) DRENUOTUOSE PLOTUOSE TYRIMAI Nijolė BASTIENĖ*, Valentinas ŠAULYS Santrauka Straipsnyje nagrinėjamos dirvinių asiūklių, augančių drenų trasose, cheminio naikinimo galimybės. Analizuojama užsienio šalių patirtis naikinant asiūklius cheminiu būdu ir asiūklių augimo sąlygos: bandymų objekto dirvožemio hidrocheminiai rodikliai bei stebėjimo laikotarpio meteorologiniai duomenys. Taip pat pateikiami tyrimų, atliktų su herbicidais banvelu, glifosu, ariane, lontrelu ir raundapu, rezultatai. Nustatytas šių herbicidų poveikis dirvinių asiūklių vegetacijai, įvertinti asiūklių antžeminės dalies bei šaknų sistemos kiekybiniai pokyčiai nupurškus. Nustatyta, kad tirtų herbicidų poveikis buvo trumpalaikis, sezoninio pobūdžio, nes kitais metais visuose variantuose asiūkliai atžėlė. Pateikiami drenažo, kurio trasos apaugusios dirviniais asiūkliais, techninės būklės tyrimų duomenys. Prasminiai žodžiai: drenažas, dirviniai asiūkliai, herbicidai.
*Atstovas ryšiams Dr. Nijolė Bastienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto vyr. mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių darbų kryptys – aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, sausinimo sistemų eksploatavimo efektyvumas, drenažo dumblėjimo procesai. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 81 09. El. p. vegelyte@delfi.lt Dr. Valentinas Šaulys, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto vyr. mokslo darbuotojas, Eksploatacijos laboratorijos vedėjas. Pagrindinės mokslinių darbų kryptys – aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, vandens filtravimosi procesai, sausinimo sistemų eksploatavimo efektyvumas, vandentvarkos politika. Gauta 2003 10.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) DRENAŽO SISTEMŲ PARAMETRŲ ĮTAKOS UŽDUMBLĖJIMUI TYRIMAI Inga ADAMONYTĖ Santrauka Keraminių vamzdžių drenažą veikia žmogaus ir daugelis gamtinių veiksnių. Projektuojant ir rengiant drenažo sistemas, siekiama spręsti daug problemų, susijusių su drenažo ilgaamžiškumu. Viena iš tokių problemų – drenažo vamzdžių uždumblėjimas. Straipsnyje nagrinėjami keraminių vamzdžių drenažo uždumblėjimo praktiniai aspektai ir tikimasi pagrįsti arba atmesti prielaidą, kad drenažo uždumblėjimo problemas galima spręsti, keičiant drenažo sistemų parametrus – drenažo vamzdžio gylį ir skersmenį. Siekiama nustatyti, kaip ir kiek drenažo uždumblėjimą veikia drenavimo gylis bei drenažo vamzdžių skersmuo, ir moksliškai pagrįsti šių rodiklių priklausomumą. Straipsnyje analizuojama drenažo uždumblėjimo problema, jos sąsajos su techniniais drenažo įrengimo sprendimais, nagrinėjami du iš keleto labai svarbių projektuojant techninių drenažo sistemos parametrų. Prasminiai žodžiai: uždumblėjimas, drenažo gedimai, drenažo vamzdžių skersmuo, drenavimo gylis.
Inga Adamonytė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandentvarkos katedros doktorantė. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – aplinkos inžinerija ir kraštotvarka. Adresas: Universiteto g.10, LT-4324 Kaunas-Akademija. Tel. (8-37) 75 23 37. El. p. adinga@one.lt. Gauta 2003 10.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ TRENDAI PAGAL NORMALIZUOTĄ UPIŲ NUOTĖKĮ Arvydas POVILAITIS Santrauka Medžiagų pernaša upėse yra glaudžiai susijusi su nuotėkio kaita, todėl vertinant tirpių azoto ir fosforo junginių daugiametes tendencijas (trendus) sunku išvengti klaidų. Šiame darbe nuotėkio kaitai įvertinti nustatant tikrąsias biogeninių medžiagų srauto tendencijas buvo taikytas nuotėkio normalizavimo metodas. Tyrimui panaudoti 1990-2002 m. duomenys apie mineralinio azoto ir ortofosfatinio fosforo kaitą Merkio, Šventosios ir Lėvens upėse. Nustatyta, kad upių nuotėkis, iškreipdamas tikrąsias medžiagų srauto tendencijas, labai padidina jo variaciją. Iš biogeninių medžiagų koncentracijų ir medžiagų srauto trendų dar negalima spręsti apie upių taršos tendencijas. Tyrimai parodė, kad, normalizavus nuotėkį, mineralinio azoto ir ortofosfatinio fosforo srautų didėjimo/mažėjimo tendencijų Šventosios upėje aukščiau Anykščių tiriamuoju laikotarpiu nenustatyta. Lėvens (žemiau Pasvalio) ir Merkio (žemiau Puvočių) upėse mineralinio azoto srautai šiek tiek mažėjo. PO4-P srautų mažėjimo tendencija išsiskyrė Merkio upė. Lėvens upėje esminių ortofosfatinio fosforo srauto pokyčių nenustatyta. Prasminiai žodžiai: nuotėkio normalizavimas, trendai, mineralinis azotas, ortofosfatai, upės.
Dr. Arvydas Povilaitis, Lietuvos žemės ūkio universiteto Melioracijos katedros docentas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – pasklidoji žemės ūkio tarša, vandens kokybė, statistiniai metodai, matematiniai modeliai, GIS. Adresas: Studentų 11, Akademija, LT-4324 Kauno r. Tel. (8-37) 75 23 80. El. p. arvis@hidro.lzuu.lt. Gauta 2003 10.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) MIŠKO ŽELDINIŲ ĮVEISIMO ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖJE PAGRINDIMAS Daiva MATONIENĖ*, Vilma SUDONIENĖ Santrauka Žemės ūkis rinkos ekonomikos sąlygomis turi būti labai rentabilus, kitaip nebus pajėgus konkuruoti ES rinkoje. Rentabilus žemės ūkis galimas tiktai pakankamai derlingoje žemėje. Žemės naudojimas priklauso nuo valstybės žemės ūkio, gamtosaugos, socialinės ir ekonominės politikos. Mažiau tinkamoje ūkininkauti teritorijoje, kai technologijų lygis žemas ir intensyvus, rentabili žemės ūkio gamyba galima tik valstybės rėmimo priemonėmis. Dabar taikoma valstybės rėmimo sistema negarantuoja pelningo ir konkurentabilaus ūkininkavimo. Daugelyje pasaulio valstybių nenašioje žemėje įveisiami miško želdiniai, kadangi tai naudinga tiek ekologiniu, tiek ekonominiu ir socialiniu požiūriais. Straipsnyje analizuojama funkcinė miškų paskirtis, veiksniai, lemiantys mažiau tinkamos ūkininkauti žemės apželdinimą; miško želdinių įveisimo žemės ūkio paskirties žemėje teisinis pagrindimas ir rekomenduojami dirvožemiai miško želdiniams įveisti. Prasminiai žodžiai: žemės ūkio paskirties žemė, miško želdiniai, nenaši žemė, žemės ūkio naudmenų našumo balas.
*Atstovas ryšiams Dr. Daiva Matonienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemėtvarkos katedros lektorė. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – teritorijų planavimas mažiau tinkamose ūkininkauti vietovėse, žemėnaudų formavimas. Adresas: Universiteto 10, LT-4324 Kaunas-Akademija, Kauno r. Tel. (8-37) 75 23 72. El.p. Daivamat@delfi.lt. Dr. Vilma Sudonienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemėtvarkos katedros lektorė. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – žemėnaudų išdėstymo ekonominis ir ekologinis pagrindimas. Gauta 2003 10.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) TEISINĖS IR ORGANIZACINĖS PRIELAIDOS PLĖTOTIS ŽEMĖS RINKAI LIETUVOJE Pranas ALEKNAVIČIUS, Vidmantas GURKLYS, Antanas MAZILIAUSKAS* Santrauka Straipsnyje išanalizuotos Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių žemės įsigijimą nuosavybėn, sąlygos ir šių aktų praktinis taikymas. Remiantis tyrimų rezultatais atlikta prekybos žeme apribojimų klasifikacija ir pasiūlytos teisės aktų pakeitimo alternatyvos. Aptartos nuostatos, kurios pakeistų šiuo metu galiojančią prekybos žeme tvarką, apsvarstyta, kiek dabartinės tendencijos arba numatomi pakeitimai turėtų įtakos žemės ūkio bei kaimo plėtros procesams ir kokios būtų to makroekonominės pasekmės. Išnagrinėtos laiko ir lėšų sąnaudos įforminant žemės pirkimą ar pardavimą. Atliktas žvalgomasis anketinis tyrimas siekiant nustatyti žemdirbių ir kitų visuomenės sluoksnių nuomonę dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Prasminiai žodžiai: žemės rinka, teisės aktai, apribojimai.
*Atstovas ryšiams Doc. dr. Pranas Aleknavičius, žemės ūkio ministro patarėjas, Žemės ūkio ministerija. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – žemės teisė, žemės administravimas, žemės reforma. Adresas: Gedimino pr. 19, LT-2025 Vilnius. Tel. (8-52) 39 10 10. Doc. dr. Vidmantas Gurklys, Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemėtvarkos katedros docentas. Pagrindinių mokslinių tyrimų kryptis – žemės reforma, geografinės informacinės sistemos. Adresas: Universiteto 10, LT-4324 Kaunas-Akademija, Kauno r. Tel. (8-37) 75 23 51. Doc. dr. Antanas Maziliauskas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandentvarkos katedros docentas, VŪŽF dekanas. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – aplinkos inžinerija. Adresas: Universiteto 10, LT-4324 Kaunas-Akademija, Kauno r. Tel. (8-37) 75 23 50. Gauta 2003 10.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) TRĘŠIMO PIENO PERDIRBIMO ĮMONIŲ NUOTEKŲ DUMBLU TYRIMAI Albertas STEPONAVIČIUS Santrauka Šalies pieno perdirbimo įmonėse sukaupiami dideli labai užterštų nuotekų ir skystųjų atliekų kiekiai. Šios nuotekos ir atliekos valyti tiekiamos į miestų valymo įrenginius, naudojamos dirvoms tręšti arba išleidžiamos į joms laikyti įrengtus tvenkinius. Įvertinus jų užterštumą ir valymo miestų valymo įrenginiuose kainą, pastaruoju metu minimoms nuotekoms valyti prie pieno perdirbimo įmonių statomi autonominiai valymo įrenginiai. Straipsnyje pateikiama nuotekų ir skystųjų atliekų valymo įrenginiuose analizė, sukaupto nuotekų dumblo kiekiai, dumblo sudėtis, sunkiųjų metalų kiekiai jame ir dumblo tręšiamoji vertė Analizuojama galimybė valymo įrenginiuose sukauptą dumblą panaudoti dirvoms tręšti. Remiantis atliktais tyrimais ir aplinkosaugos normatyviniais dokumentais pateiktos rekomenduojamos tręšimo pieno pramonės įmonių nuotekų dumblu normos ir tręšimo režimas. Remiantis aplinkosaugos reikalavimais ištirti ir nustatyti naudojamų dirvoms tręšti dumblo skleistuvų, sukurtų ir pagamintų institute, darbo agrotechniniai bei kokybiniai rodikliai. Prasminiai žodžiai: nuotekos, valymo efektyvumas, dumblas, užterštumas, skleistuvai, tręšimas.
Dr. Albertas Steponavičius, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandenvalos laboratorijos mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – mėšlo tvarkymo ir naudojimo poveikio aplinkai, nuotekų valymo, sąvartynų filtrato tyrimai. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 80 20. Gauta 2003 10.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) VIŠTYČIO REGIONINIO PARKO TERITORIJOS TVARKYMAS IR KAIMO TURIZMO PERSPEKTYVOS Vilma SINKEVIČIŪTĖ Santrauka Saugomos teritorijos steigiamos siekiant apsaugoti natūralų kraštovaizdį nuo tolesnės degradacijos ir saugoti ekologiškai jautrias, natūralias bei vaizdingiausias teritorijas (Baškytė, 1996). Racionalaus žemės tvarkymo (naudojimo) užtikrinimas ypač aktualus šiuo metu, nes labai svarbu tinkamai planuoti žemės naudojimą norint išsaugoti kuo natūralesnius gamtos išteklius. Žemės, miškų, vandens telkinių privatizavimas ir statybų plėtra – labiausiai aplinkos būklę saugomose teritorijose veikiantys procesai. Ne išimtis ir Vištyčio regioninis parkas. Saugomose teritorijose reikia kreipti ypatingą dėmesį į jų tvarkymą ir žemės naudotojams taikomus apribojimus. Jose turi būti harmoningai derinama gamtinių bei kultūrinių vertybių apsauga ir racionalus jų naudojimas pažintiniams bei rekreaciniams tikslams ir ribotai ūkinei veiklai. Straipsnyje analizuojami Vištyčio regioninio parko funkcinės zonos, teritorijos tvarkymo bei steigimo tikslai ir uždaviniai. Pateikti rekreacijos bei turizmo organizavimo tyrimų rezultatai, tiriamos kaimo turizmo plėtotės galimybės. Prasminiai žodžiai: aplinkos apsauga, kaimo turizmas, rekreacija.
Mg. Vilma Sinkevičiūtė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemėtvarkos katedros doktorantė. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – kraštotvarka, žemės naudojimas. Adresas: Universiteto 10, LT-4324 Akademija. Tel. (8-37) 75 23 72, faks. (8-37) 75 23 92. El. p. visin@one.lt. Gauta 2003 10.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) MINERALINIO AZOTO APYKAITOS AGROEKOSISTEMOJE RYŠYS SU JOS PRODUKTYVUMU IR JĮ NULEMIANČIAIS VEIKSNIAIS Ramutė AKSOMAITIENĖ*, Saulius GUŽYS, Zita PETROKIENĖ Santrauka Straipsnyje pateikti karbonatingame, giliau glėjiškame lengvo priemolio rudžemyje atliktų mineralinio azoto migracijos skirtingo biologinio produktyvumo agroekosistemų sąlygomis tyrimų apibendrinti rezultatai. Tyrimai atlikti 1997-2002 m. Lietuvos vidurio žemumoje, LŽŪU VŪI tyrimų objekte, esančiame Lipliūnų kaime (Kėdainių r.). Produktyviausia buvo kaupiamųjų sėjomainos rotacija. Mineralinio azoto atsargos dirvožemyje išsiskyrė didele variacija erdvėje ir laike ir buvo nulemtos daugelio gamtinių bei antropogeninių veiksnių. Drenažo nuotėkio priklausomumo nuo ūkininkavimo intensyvumo nustatyti nepavyko, jis buvo nulemtas meteorologinių sąlygų ir dirvožemio hidrologinių savybių. Mineralinio azoto koncentracija drenažo vandenyje bei jo išplovimas dėl augalų biologinio produktyvumo ir tręšimo azoto trąšomis kinta y=a-bx+cx2 parabolės dėsningumu. Mažiausi mineralinio azoto išplovimo nuostoliai gaunami tada, kai azoto balansas neigiamas arba neutralus. Prasminiai žodžiai: mineralinis azotas, sėjomainos, drenažas, nuotėkis, koncentracija, išplovimas, balansas. *Atstovas ryšiams Dr. Ramutė Aksomaitienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Cheminių analizių laboratorijos vedėja, vyr. mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – augalų maistingųjų medžiagų migracijos ir balanso tyrimai upelių baseinų ir drenažo sistemų metodais, vandensauga. Adresas: Parko 6, LT-5048, Vilainiai, Kėdainių r., Lietuva. Tel. (8-347) 6 80 00. El.p. chal@water.omnitel.net. Dr. Saulius Gužys, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto, Cheminių analizių laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – agrochemija, agroekologija, žemės ūkio hidrologija. Zita Petrokienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Cheminių analizių laboratorijos jaun. mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – augalų maistingųjų medžiagų migracijos ir balanso tyrimai, vandensauga. Gauta 2003 10.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) AZOTO ŠALINIMO EFEKTYVUMAS HORIZONTALIOSIOS FILTRACIJOS SMĖLIO IR AUGALŲ FILTRUOSE Valerijus GASIŪNAS Santrauka Lietuvoje šiuo metu daugiausia rengiami horizontaliosios filtracijos smėlio ir augalų filtrai. Jais efektyviai valomos ne tik organinės, bet ir biogeninės medžiagos. Straipsnyje analizuojamas azoto šalinimo efektyvumas priklausomai nuo filtrų apkrovos. Vidutinis bendrojo azoto šalinimo horizontaliosios smėlio ir augalų filtrais efektyvumas didėja didėjant pradiniam nuotekų užterštumui azoto teršalais. Didėjant pradinei bendrojo azoto koncentracijai nuo 20 iki 60 mg/l, valymo efektyvumas kinta nuo 35,1 iki 45,3 %. Filtrais išvalytose nuotekose bendrojo azoto sudėtyje mineralinis azotas užima 65-75 %, iš jų nitritinis azotas sudaro vidutiniškai 0,1 %, nitratinis – 3,0 %. Didėjant bendrojo azoto koncentracijai iš filtrų ištekančiame vandenyje didėja ir jame esanti amoniakinio azoto dalis. Kai bendrojo azoto koncentracija ištekančiame vandenyje kinta nuo 10 iki 40 mg/l, amoniakinio azoto dalis padidėja nuo 51,5 iki 81,0 %. Nuotekų išvalymo lygis priklauso nuo filtrų apkrovos azoto teršalais, tenkančios filtro ploto vienetui. Norint, kad bendrojo azoto kiekis išvalytose nuotekose siektų 15 mg/l (reikalavimai nuotekų valykloms, kurių našumas >10000 GE), skaičiuojamoji horizontaliosios filtracijos filtrų apkrova bendruoju azotu neturi būti didesnė kaip 0,75 g/m2/d. Prasminiai žodžiai: nuotekų valymas, smėlio ir augalų filtrai, azotas.
Dr. Valerijus Gasiūnas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto vyr. mokslo darbuotojas. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – nuotekų valymas gamtiniais metodais. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainiai, Lietuva. Tel. (8-347) 6 80 21. El. p. v.gasiunas@water.omnitel.net. Gauta 2003 10.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) Natūralizuotų sausinimo kanalų būklėS TYRIMAI Ana Dolgopolovienė, Narimantas Titas Ždankus* Santrauka Straipsnyje pateikta sausinimo kanalų Lietuvoje būklės tyrimo medžiaga ir jos analizė. Sausinimo kanalų būklė vertinama santykiniais dydžiais – procentais nuo visų pažaidų sumos. Pateikti pažaidų procentų izolinijų žemėlapiai, sudaryti naudojant geografines informacines sistemas. Aptarti pagrindiniai kanalų natūralizacijos procesų išplitimo įvairiuose Lietuvos regionuose požymiai. Penki dažniausiai pasitaikantys kanalų pažaidų izolinijų žemėlapiai apibendrinti sudarant bendros kanalų būklės izolinijų žemėlapį. Žemėlapis gali būti naudingas koncentruojant dėmesį ir lėšas svarbiausiems kanalų priežiūros darbams aktyvinti, kontroliuojamosios natūralizacijos metodui diegti. Prasminiai žodžiai: vaga, kanalai, natūralizacija, deformacijos.
*Atstovas ryšiams Ana Dolgopolovienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantė. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – aplinkos inžinerija ir kraštotvarka. Habil. dr. Narimantas Titas Ždankus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Skysčių mechanikos katedros profesorius. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – skysčių mechanika, atvirų vagų ir gruntinio vandens dinamika. Adresas: Saulėtekio al. 11, Vilnius. Tel. (8-5) 2 74 47 15, el.p. hk@ap.vtu.lt. Gauta 2003 11.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) REGULIUOJAMOJO DRENAŽO POVEIKIS DIRVOŽEMIO VANDENS REŽIMUI IR BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ IŠPLOVIMUI Edmundas RAMOŠKA*, Vytautas MORKŪNAS Santrauka Tirti klausimai susiję su naujais gamtosaugos reikalavimais žemės ūkiui ir racionalesniu vandens išteklių naudojimu. Tyrimais siekiama nustatyti drenažo nuotėkio reguliavimo poveikį dirvožemio vandens režimui ir biogeninių medžiagų išplovimą drenomis. Tyrimai daryti 1999-2003m. Lietuvos vidurio lygumos centrinėje dalyje karbonatingame giliau glėjiškame priemolingame rudžemyje. Stebėta patvankos drenažo tinkle susidarymo ir slūgimo eiga, drenažo hidrologinis veikimas, dirvožemio vandens lygiai, drėgmė ir biogeninių medžiagų išplovimas. Pagrindinė drenažo nuotėkio reguliavimo taikymo sąlyga – lauko paviršiaus nuolydis ne didesnis kaip 1%. Nustatyta, kad norint papildyti dirvožemio drėgmės atsargas, drenažo nuotėkį pavasarį reikia pradėti reguliuoti kuo anksčiau, kai tik leidžia gamtinės ir ūkinės sąlygos. Vėliau reguliavimo efektas gerokai sumažėja, nes vegetacijos laikotarpiu dirvožemio drėgmę naudoja augalai, žemėja gruntinio vandens lygis, dėl to mažėja ir pagaliau visai išnyksta drenažo nuotėkis. Vasarą krituliai kaupiasi viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose ir drenažo nuotėkio nesukelia. Kritulių įtaka buvo pastebėta, kai jų iškrito 25 mm. Drenažo tinkle susidariusios patvankos trukmė siekė 30-50 parų. Didžiausias patvankos poveikis dirvožemio drėgmei buvo priedrenio zonoje. Vandens lygio įtaka dirvožemio drėgmei buvo gana nemaža (r = 0,43-0,95). Plote, kuriame reguliuotas drenažo nuotėkis, hidromoduliai buvo 1,2-1,6 karto, o nuotėkis – 21-24 % mažesnis nei įprastai veikiančio drenažo. Sulaikant nuotėkį pavasarį, biogeninių medžiagų koncentracija nedaug skyrėsi nuo jų kiekio kontrolinės drenažo sistemos vandenyje, o patvankai susidarius pakartotinai didesnis jų kiekis buvo tvenkiamo drenažo vandenyje. Maistingųjų medžiagų koncentracija lyginamuose variantuose laikui bėgant buvo nenuosekli, didesnė NH4-N koncentracija buvo tvenkiamo drenažo vandenyje. Didėjant patvankos lygiui, maistingųjų medžiagų koncentracija drenažo vandenyje didėjo. Reguliuojant nuotėkį per dvejus metus 6-9 mėnesius, vidutiniškai 1 ha sulaikyta: karbonatų – 26, hidrokarbonatų –160, kalio – 0,5, nitratinio ir bendrojo azoto – 2,8-4,0 kg. Reguliuojant drenažo nuotėkį vidutiniškai 22 % sumažėjo biogeninių medžiagų išplovimas į paviršinio vandens telkinius. Drenažo nuotėkio reguliavimas padeda sumažinti dirvožemio drėgmės deficitą ir taikomas kaip ekosistemą sauganti priemonė. Prasminiai žodžiai: drenažo nuotėkio reguliavimas, vandens telkinių apsauga nuo teršimo biogeninėmis medžiagomis.
*Atstovas ryšiams Dr. Edmundas Ramoška, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Hidromelioracijos laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, mineralinių dirvožemių vandens režimo reguliavimas. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 80 08. El.p. e.ramoska@takas.lt. Dr. Vytautas Morkūnas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, žemių sausinimas. Gauta 2003 10.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) GEOFILTRACIJA TIES LAIDŽIOMIS HIDROTECHNIKOS STATINIŲ ATRAMINIŲ SIENŲ SIŪLĖMIS Česlovas RAMONAS Santrauka Hidrotechnikos statinių atraminėse sienose kas 20-30 m daromos temperatūrinės, deformacinės ar deformacinės-temperatūrinės siūlės, kurios atitinkamai užsandarinamos. Laikui bėgant kinta sandariklių savybės, pirmiausia elastingumas, ir dėl atskirų sienos fragmentų deformacijų gali atsirasti plyšių, per kuriuos pradeda skverbtis vanduo, o ties plyšiu susidaro specifinė geofiltracija. Straipsnyje aprašomos šios geofiltracijos matematinio modeliavimo galimybės ir procedūros nagrinėjant geofiltracijos tėkmės formavimąsi sienos siūlės sandarinimo aplinkoje. Problema nagrinėjama Kruonio HAE aukštutinio baseino (AB) dambos gelžbetoninės atraminės sienos pavyzdžiu. Įvertinant galimus geofiltracijos parametrus (plyšio vandens laidumą, atstumą iki drenažo, sienos aukštį bei proceso spartą), atliktas 23 variantų matematinis nenusistovėjusios geofiltracijos tėkmės modeliavimas. Apibendrinti modeliavimo rezultatai apibūdina dėl geofiltracijos ties plyšiu susidarantį didžiausią vandens lygio pakilimą bei tėkmės pločio ir ilgio kitimą damboje. Prasminiai žodžiai: geofiltracijos tėkmė, atraminė siena, geofiltracijos matematinis modeliavimas.
Habil.dr. Česlovas Ramonas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Statybinių konstrukcijų katedros profesorius. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – hidroinžinerija, planinė ir profilinė geofiltracija. Adresas: Universiteto 10, LT-4324 Kaunas-Akademija. Tel. (8-37) 75 23 22. El.p. sk@nora.lzua.lt. Gauta 2003 10.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) GIS TAIKYMAS JAUTRIOMS ŽEMĖS ŪKIO POVEIKIUI TERITORIJOMS NUSTATYTI Giedrius BALEVIČIUS Santrauka Straipsnyje nagrinėjamas žemės ūkio poveikiui jautrių teritorijų skaitmeninių žemėlapių sudarymas. Tam panaudota Lietuvos kosminio vaizdo M1:50000 skaitmeninė duomenų bazė, žemės kadastro žemėlapis M1:50000 ir Lietuvos ekogeologinis žemėlapis M1:20000. Taikant GIS modeliavimo metodus ir „ArcView“ programinę įrangą sudarytas modelis leidžia išskirti jautrias gamtines teritorijas. Tai palengvina šiose teritorijose taikyti specialią kraštotvarką, įgalinančią sumažinti dirbamos žemės naudojimo intensyvumą, o kartu taikyti ir mėgiamą ūkininkavimo būdą. Prasminiai žodžiai: jautrios teritorijos, GIS, skaitmeniniai žemėlapiai, „ArcView“, modeliavimas.
Giedrius Balevičius, Lietuvos žemės ūkio universiteto Melioracijos katedros doktorantas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – teritorijų planavimas, agrarinio kraštovaizdžio polifunkcinis panaudojimas. Adresas: Universiteto 10, LT-4324 Akademija, Kauno r. Tel. (8-347) 73 23 72. El. p. balevicius@mail.lt. Gauta 10 2003.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) GEOFILTRACIJOS MODELIAVIMO LIETUVOJE KOMPIUTERINĖMIS PROGRAMOMIS GALIMYBIŲ ĮVERTINIMAS Žydrūnas Vyčius Santrauka Straipsnyje analizuojamos kompiuterinės programos, skirtos modeliuoti geofiltracijos uždavinius, jų galimybės ir pritaikymas Lietuvos sąlygomis, nagrinėjamas skaitmeninių modelių sudarymas, skaičiavimų eiga ir rezultatų pateikimas. Geofiltracija yra vienas sudėtingiausių ir svarbiausių aplinkos veiksnių, veikiančių statinių bei įrenginių patikimumą ir ilgaamžiškumą, todėl būtina žinoti svarbiausius jos parametrus. Geofiltraciniai skaičiavimai kompiuteriais pagrįsti skaitmeniniais diferencialinių lygčių, išreikštų matematiniais požeminio vandens judėjimo modeliais, sprendimo metodais. Šie metodai yra skirstomi į dvi grupes: baigtinių elementų ir baigtinių skirtumų. Visi svarbiausi geofiltracijos parametrai gali būti nustatomi modeliuojant kompiuterinėmis programomis. Norint tinkamai modeliuoti geofiltraciją, reikia pasirinkti tinkamą kompiuterinę modeliavimo programą. Tam būtina žinoti kompiuterinių geofiltracijos modeliavimo programų ypatybes ir susipažinti su jų galimybėmis bei pritaikymu Lietuvos sąlygomis. Tai daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas. Straipsnyje pateikiamas sąlyginis dabartinėmis Lietuvos sąlygomis kompiuterinių geofiltracijos modeliavimo programų įvertinimas, vertinimo kriterijai ir metodika. Remiantis pasiūlyta vertinimo metodika ir kriterijais padaryta išvada, kad dabartinėmis Lietuvos sąlygomis priimtiniausia naudoti kompiuterinę geofiltracijos modeliavimo programą PLAFI (PLAninė FIltracija). Prasminiai žodžiai: geofiltracija, skaitmeninis modelis, skaitmeninis modeliavimas.
Žydrūnas Vyčius, Lietuvos žemės ūkio universiteto Statybinių konstrukcijų katedros doktorantas. Mokslinių tyrimų kryptis – geofiltracijos matematinio modeliavimo proceso tobulinimas ir optimizavimas. Adresas: Universiteto 10, LT-4324 Kaunas-Akademija, Kauno r. Tel. (8-37) 39 77 22. El.p. vzydrius@bamba.lt. Gauta 2003 10.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) ŽOLINĖS AUGALIJOS ĮTAKOS GRIOVIŲ HIDRAULINIAM PRALAIDUMUI TYRIMAI Vaclovas POŠKUS Santrauka Straipsnyje nagrinėjama intensyviai sausinimo sistemų grioviuose augančios žolinės augalijos įtaka griovių hidrauliniam režimui. Tyrimai atlikti Kėdainių r. lyguminiame reljefe, mineraliniuose priemolio-priesmėlio gruntuose iškastame Graisupio griovyje, dviejuose kontroliniuose pjūviuose, esančiuose už 2,4 ir už 4,8 km nuo žiočių intensyviai dirbamuose laukuose. Baseinų plotai kontroliniuose pjūviuose 12,1 ir 5,9 km2, o pavasario potvynių didžiausi debitai 3,4 ir 1,6 m3/s. Išmatuoti skerspjūvių parametrai, žolių rodikliai ir tėkmės parametrai tekant skirtingiems debitams: po 6 atvejus kiekviename kontroliniame pjūvyje vegetacijos metu, kai vaga užaugusi, ir po 4 atvejus pavasarį, kai vaga švari. Gauta, kad užaugusioje vagoje šiurkštumas padidėja iki 21 karto, vandens gyliai būva 20-40 cm didesni ir tvenkiama dauguma drenažo žiočių. Remiantis kontroliniuose pjūviuose nustatytais vidutiniais žolių rodikliais, jų hidraulinis pasipriešinimas apskaičiuotas teoriškai pagal 4 formules, pagrįstas schema, kai žolių pasipriešinimas vertinamas kaip atskirų kliūčių visumos pasipriešinimas. Nustatyta, kad rezultatai skiriasi nuo natūrinių matavimų iki 27,3 %. Geriausiai tinka formulė, vertinanti ir žolių parametrus, ir tėkmės režimą. Prasminiai žodžiai: vaga, užaugimas, šiurkštumas, pasipriešinimo koeficientas, vidutinis greitis.
Vaclovas Poškus, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – gamtiniai procesai sausinimo sistemų grioviuose. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 81 09. El.p. pvaclovas@delfi.lt. Gauta 2003 10.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) DRENAŽO REMONTO EKONOMINIO EFEKTYVUMO TYRIMAI Virgilijus BUOŽIS Santrauka Pastaruoju metu Lietuvoje drenažo remonto mastai didėja, o remonto darbų finansavimas – mažėja. Todėl negausias lėšas, skiriamas drenažui remontuoti, reikia efektyviai naudoti, o jų panaudojimą kiekviename remonto objekte – ekonomiškai pagrįsti. Lėšų drenažo eksploatavimo priemonėms ekonominis pateisinimas ES šalyse atliekamas nustatant eksploatavimo išlaidų teikiamą naudą (pelną) ūkiuose. Siekiant nustatyti drenažo remonto ekonominį efektyvumą (pelningumą), Lietuvoje atlikti tyrimai Vidurio Lietuvos sąlygomis. Drenažo remonto ekonominiam efektyvumui nustatyti taikytas remonto išlaidų ekonominio efektyvumo koeficientas – remonto pelno santykis su remonto išlaidomis. Straipsnyje pateikiami drenažo remonto ekonominio efektyvumo 1999-2001 m. tyrimų, atliktų gerų drenažo eksploatavimo sąlygų Vidurio Lietuvos regiono Kėdainių, Joniškio, Šiaulių, Šakių ir Marijampolės rajonuose, rezultatai. Remiantis atliktais tyrimais nustatytos drenažo remonto efektyvumo rodiklių vidutinės 1999-2001 m. reikšmės: žemės naudotojų pelnas iš drenažo remonto, remonto išlaidos ir ekonominis efektyvumas augalininkystės krypties ūkiuose. Vidurio Lietuvoje vidutinis remonto pelnas sudaro nuo 491 iki 1124 Lt/ha (vidutinis – 770 Lt/ha), remonto išlaidos – nuo 1490 iki 3909 Lt/ha (vidutinės – 1565 Lt/ha), o remonto išlaidų efektyvumo koeficientas – nuo 0,23 iki 0,37 (vidutinis – 0,31 Lt/ha). Remonto išlaidų efektyvumo koeficientas rodo remonto projekto ekonominio naudingumo drenuotų žemių naudotojui lygį ir padeda nustatyti drenažo remonto eiliškumą. Atlikus natūrinių tyrimų duomenų javus auginančiuose Kėdainių r. ūkiuose analizę nustatyta, kad pagrindiniai drenažo remonto ekonominį efektyvumą lemiantys veiksniai yra drenažo remonto ploto dydis ir jame auginamų javų derlingumas bei remonto išlaidų dydis. Tarp šių rodiklių nustatytas esminis ryšys. Naudojantis nustatytomis priklausomybėmis, sudarytas grafikas lėšų, skirtų drenažo remontui, panaudojimo ekonominiam efektyvumui atskirame objekte nustatyti pagal ten auginamų javų derlingumą ir remonto išlaidas. Prasminiai žodžiai: drenažo remontas, ekonominis efektyvumas, drenažo eksploatavimo sąlygos.
Virgilijus Buožis, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Eksploatacijos laboratorijos jaun. mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – sausinimo sistemų eksploatavimas, eksploatavimo patikimumas ir ekonominis efektyvumas. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r. Tel. (8- 651) 7 59 51. El.p. pupii@one.lt. Gauta 2003 11.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) NITRATINIO AZOTO IŠPLOVIMO KAITA KARSTO ZONOS IR VIDURIO LIETUVOS DIRVOŽEMIUOSE Stefanija MISEVIČIENĖ*, Aurelija RUDZIANSKAITĖ Santrauka Straipsnyje apibendrinami drenažo nuotėkio ir nitratinio azoto išplovimo smėlinguose lengvuose priemoliuose (Šiaurės Lietuva, Biržų r.) bei priesmėliuose (Vidurio Lietuva, Kėdainių r.) 1999-2001 m. tyrimų duomenys. Tirta siekiant nustatyti nitratinio azoto išplovimo iš žemės ūkio naudmenų drenažu mastus ir ypatumus nevienodomis agroklimatinėmis sąlygomis. Nustatyta, kad kritulių kiekis didesnis, o vidutinė oro temperatūra žemesnė Šiaurės Lietuvoje, todėl drenažo nuotėkis tirtuose dirvožemiuose dažniausiai 16-17% didesnis negu Vidurio Lietuvoje. Tirtuose dirvožemiuose nitratinio azoto koncentracijas drenažo vandenyje mažino auginami augalai, nes daugiamečių žolių lauke šio elemento koncentracijos buvo 2,5-3,5 karto mažesnės negu ariamojoje. Panaši dirvožemių granuliometrinė sudėtis nulėmė mažai reikšmingus nitratinio azoto išplovimo skirtumus tarp tyrimų vietovių: Biržų r. Pakamponių objekte augant daugiametėms žolėms šio elemento išplauta 5,3 kg/ha, ariamojoje – 20 kg/ha, Juodkiškio objekte – atitinkamai 9 ir 18 kg/ha. Prasminiai žodžiai: drenažo nuotėkis, nitratinio azoto koncentracijos, išplovimas.
*Atstovas ryšiams Dr. Stefanija Misevičienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandenvalos lab. mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – ekologija ir aplinkotyra, mėšlo tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai, teršalų transformacijos procesų tyrimai. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 80 21. El.p. s.miseviciene@takas.lt. Dr. Aurelija Rudzianskaitė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Hidromelioracijos lab. vyr. mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, dirvožemio drėgmės, drenažo bei gruntinio vandens režimo ir užterštumo tyrimai. Gauta 2003 10.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) DRENUOTO KARSTO RAJONO UPELIŲ NUOTĖKIO YPATUMAI Povilas ŠUKYS*, Alvyda ŠAULIENĖ Santrauka Straipsnyje nagrinėjami dviejų mažų upelių, ištekančių iš skirtingos genetinės kilmės drenuotų karsto rajono dirvožemių, nuotėkio susidarymo bei sezoninio pasiskirstymo ypatumai. Nustatyta, kad upelių baseino dalies iki jų ištakų dydį lemia dirvožemis ir paviršiaus nuolydis. Pradžią tirtiesiems upeliams davė drenažo nuotėkis iš maždaug 100 ha (vidutinis paviršiaus nuolydis 0,2-0,3%) limnoglacialinių molių ir 30 ha (vidutinis paviršiaus nuolydis 0,5-1,5%) moreninio priesmėlio bei smėlingo priemolio dirvožemių. Upeliui pradžią duodančio drenažo nuotėkio svyravimai upelio nuotėkį vandens matavimo postuose lėmė maždaug 85% limnoglacialiniuose (postas per 0,5 km žemiau ištakos) ir apie 75% – moreniniuose (postas per 1,8 km žemiau ištakos) dirvožemiuose. Prasminiai žodžiai: ištakos baseinas, drenažo nuotėkis, upelio nuotėkis.
*Atstovas ryšiams Dr. Povilas Šukys, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Hidromelioracijos laboratorijos vedėjas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos inžinerija, paviršinio ir požeminio vandens režimo bei užterštumo ryšiai. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 80 08. El.p. lygis@water.omnitel.net. Alvyda Šaulienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Hidromelioracijos laboratorijos jaun. mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos inžinerija, drenažo ir upelių nuotėkio ypatumai karstiniuose dirvožemiuose. Gauta 2003 11.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) FOSFORO ŠALINIMO IŠ NUOTEKŲ, FILTRUOJAMŲ PER MINERALŲ FILTRUS, BANDYMAI LABORATORINIAME MODELYJE Zenonas STRUSEVIČIUS*, Sigita Marija STRUSEVIČIENĖ Santrauka Valant nuotekas biologiškai, fosforas gana gerai šalinamas, kai organinių teršalų koncentracija pagal BDS5 yra ne didesnė kaip 190 mg/l, o santykis su fosforu – ne didesnis kaip 20. Biologiškai valant pieno ūkio nuotekas, kurių didelis pradinis užterštumas ir netinkamas santykis BDS5/Pb, apvalytose nuotekose fosforo koncentracija siekia 12,6 mg/l. Į Lietuvą pastaruoju metu yra atvežama įvairių natūralių ir dirbtinių birių mineralinių medžiagų, kurios pagal savo sudėtį galėtų būti panaudotos kaip fosforą adsorbuojantys filtrai. Straipsnyje pateikiami fosforo šalinimo iš nuotekų bandymų laboratoriniame modelyje rezultatai. Filtruojant nuotekas per mineralų [filtralitas P (FLP), ceolitas (CE) ir šulgitas (ŠG)] filtrus, kurių sudėtyje bendras Ca, Fe bei Al oksidų kiekis yra atitinkamai 23,0, 16,1 ir 7,9%, iš nuotekų pašalinama fosforo: FLP filtre – 88,5, CE filtre – 45,5 ir ŠG filtre – 96,3%. Esant skirtingai filtrų hidraulinei apkrovai buvo apskaičiuotas fosforo masių balansas ir nustatyta, kad FLP filtro 1 m3 per parą adsorbuojama 5,08, CE filtro – 1,76 ir ŠG filtro – 3,91 g fosforo. Iš nuotekų, filtruojamų per mineralų filtrus, pašalinami ir kiti teršalai: organinių teršalų (pagal BDS5) pašalinama nuo 30,8 iki 72,5%, azoto junginių, kurie apie 90% yra amonio druskų formos, CE filtre pašalinama net 93,2%; kitų mineralų filtruose pašalintas azoto kiekis buvo neesminis. Prasminiai žodžiai: fosforas, nuotekos, adsorbcija, filtrai.
*Atstovas ryšiams Dr. Zenonas Strusevičius, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandenvalos laboratorijos vedėjas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – ekologija ir aplinkotyra, nuotekų, atliekų bei mėšlo tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai, teršalų transformacijos procesų tyrimai. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 80 20. El.p. zenonas@water.omnitel.net. Dr. Sigita Marija Strusevičienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandenvalos laboratorijos mokslinė bendradarbė. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – ekologija ir aplinkotyra, mėšlo, srutų bei nuotekų tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai. Gauta 2003 11.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) SIEROS MIGRACIJA KALKINTUOSE VAKARŲ LIETUVOS DIRVOŽEMIUOSE Saulius GUŽYS Santrauka Straipsnyje pateikti 1994-1998 m. Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale kalkintame giliai glėjiško pajaurėjusio smėlingo priemolio išplautžemio (LVa-gld-w) dirvožemyje atliktų sieros migracijos ir balanso organinės-biologinės bei intensyviosios žemdirbystės sąlygomis tyrimų apibendrinti rezultatai. Dirvožemio kalkinimas, kaip cheminė melioracijos priemonė, ne tik neutralizuoja jo rūgštumą, bet ir keičia dirvožemio sieringumo režimą – sumažina jį iki 7-8 kartų. Intensyviosios žemdirbystės sąlygomis šis procesas dar paspartėja. Žemdirbystės intensyvumas neturi įtakos Ca2+ ir bendram druskų kiekiui drenažo bei gruntiniame vandenyje. Sulfatų koncentracija dirvožemio vandenyje priklauso nuo dirvožemio rūgštumo, sieringumo, mikrobiologinio aktyvumo ir žemdirbystės intensyvumo. Drenažo vanduo jautriau reaguoja į visus gamtinius ir antropogeninius ekosistemos funkcijų pokyčius, palyginti su gruntiniu. Drenažu išplautas SO42- kiekis iš esmės nulemiamas drenažo nuotėkio ir koncentracijos vandenyje. Intensyviosios žemdirbystės sąlygomis sulfatų išplaunama mažiau (18%), palyginti su organine. Nei viena tirta žemdirbystės sistema neužtikrino teigiamo sieros (S) balanso. Kad netrūktų sieros, kaip derlių limituojančio veiksnio, ir būtų užtikrintas agroekosistemoje teigiamas šio elemento balansas, sieros trąšų papildomas naudojimas – būtina racionalaus ūkininkavimo sąlyga. Prasminiai žodžiai: siera, organinė žemdirbystė, intensyvioji žemdirbystė, dirvožemis, kalkinimas, drenažo vanduo, gruntinis vanduo, išplovimas, balansas.
Dr. Saulius Gužys, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Cheminių analizių laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – agrochemija, agroekologija, žemės ūkio hidrologija. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 80 00. El.p. chal@water.omnitel.net. Gauta 2003 11.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) FOSFORO MIGRACIJA BEBRŲ PATVENKTUOSE MELIORACIJOS GRIOVIUOSE Romanas LAMSODIS Santrauka Fosforo koncentracija Lietuvos upių vandenyje siekia 0,04-0,270 mg l-1. Daug šio biologiškai svarbaus elemento į upes per melioracijos griovius patenka iš agrarinių landšaftų. Nuplukdytas į didesnius vandens telkinius, fosforas didina eutrofikaciją, sukelia vandens žydėjimą. Bebrų tvenkinių poveikis fosforo migracijai melioracijos grioviuose buvo tirtas 1998-2003 m. Nevėžio baseine. Nustatyta, kad, pasikeitus bebrų tvenkiniuose geocheminėms sąlygoms, PO4-P koncentracijos bebraviečių vandenyje sumažėja beveik perpus, o vidutinis tikėtinas nuotėkio iš bebrų patvenktų baseinų sumažėjimas gali siekti 16-38 kg PO4-P km-2 m.-1. Bebravietėse maždaug dešimtadaliu padidėja Porg koncentracijos. Prasminiai žodžiai: melioracijos griovys, bebras, fosforas, koncentracijos, fosforo nuotėkis.
Dr. Romanas Lamsodis, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto vyresn. mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – melioracijos griovių funkcionalumas, griovys ir aplinka, agrolandšafto biologinė įvairovė. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 81 09, faks. (8-347) 6 81 05. El. p. lammor@delfi.lt. Gauta 2003 11.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) TRĘŠIMO BEKRAIKIU MĖŠLU EKOLOGINIAI ASPEKTAI Simanas AŠKINIS*, Stefanija MISEVIČIENĖ Santrauka Straipsnyje tręšimas bekraikiu mėšlu vertinamas iš ekologinių pozicijų. Intensyviosios žemdirbystės sąlygomis, kai siekiant gauti kuo didesnius derlius naudojama daug trąšų, teršiamas oras, drenažo ir gruntinis vanduo. Aplinkos teršimo išvengti neįmanoma, tačiau, kiek galima, reikia mažinti. Paskleistą mėšlą būtina kuo greičiau užarti, nes praėjus valandai nuo jo paskleidimo iki užarimo išgaruoja 1%, o praėjus 12 valandų – net 13% azoto. Siekdami sumažinti maistingųjų medžiagų išplovimą į aplinką ir kuo geriau jas panaudoti, tyrimais nustatėme optimalų bekraikio mėšlo skleidimo laiką. Analizuojant šių medžiagų išplovimą pagal tai, kuriuo metų laiku tręšta, matyti, kad variante, tręštame bekraikiu mėšlu pavasarį, azoto, fosforo ir kalio išplauta mažiau negu tręštame rudenį. Iš laukelių, kuriuose atstumas tarp drenų 20 m, tręštų rudenį, išplauta 11,8% azoto, 0,4% fosforo ir 1,1% kalio (viso patekusio šių medžiagų kiekio). Iš laukelių, kurie buvo trešti pavasarį, išplauta atitinkamai 9,9, 0,2% ir 1,0%. Variante, kuriame 0,5 normos bekraikio mėšlo atiduota rudenį, o 0,5 – pavasarį, azoto išplauta 9,1% mažiau negu pirmajame variante ir 10% daugiau negu antrajame; fosforo išplauta atitinkamai 0,25% viso patekusio kiekio, t. y. 30% mažiau negu variante, tręštame rudenį, ir 12% daugiau nei variante, tręštame pavasarį. Kalio išplovimų skirtumai tarp variantų neesminiai. NPK koncentracijos drenažo vandenyje bandymų variantuose skyrėsi nedaug, tačiau mažiausios buvo variante, kuriame bekraikiu mėšlu tręšta pavasarį. Tręšiant bekraikiu mėšlu biogeninių medžiagų kiekis gruntiniame vandenyje retai būna didesnis už nustatytas normas, tačiau jų koncentracijos turi tendenciją didėti. Amoniakinio azoto (N-NH4+) koncentracija tyrimų metu priklausomai nuo trąšų normos svyravo nuo 0,2 iki 1,1 mg/l, nors foninės reikšmės retai didesnės kaip 0,2 mg/l. Įtakos amoniakinio azoto kiekiui gruntiniame vandenyje turėjo tai, kad užartose augalinėse liekanose dėl mineralizacijos ir amonifikacijos procesų vyksmo organinis azotas virto mineraliniu, o intensyvūs lietūs išplovė jį į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Didžiausia nitratinio azoto koncentracija drenažo vandenyje siekė 5,6 mg/l. Fosfatų (P-PO4) gruntiniame vandenyje buvo labai nedaug – iki 0,18 mg/l. Kalio (K+)koncentracija gruntiniame vandenyje svyravo nuo 1,5 iki 4,6 m/l ir kiekvienais metais būdavo didžiausia vasaros pradžioje. Tyrimai parodė, kad gruntinio vandens užterštumas padidėja sausringais laikotarpiais, kai jo lygis pažemėja. Bandymų lauke įrengtame gręžinyje gruntinis vanduo tiriamuoju laikotarpiu pagal geriamojo vandens higienos normas buvo geros kokybės, nes 84% mėginių buvo labai geros kokybės ir tiktai 3% – patenkinamos.
Prasminiai žodžiai: bekraikis mėšlas, aplinkos tarša, gruntinis vanduo, drenažo vanduo.
*Atstovas ryšiams Dr. Simanas Aškinis, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandenvalos laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – ekologija ir aplinkotyra, nuotekų bei mėšlo tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai, teršalų transformacijos procesų tyrimai. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 80 21. El. p. s.askinis@delfi.lt. Dr. Stefanija Misevičienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Vandenvalos laboratorijos mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – ekologija ir aplinkotyra, nuotekų bei mėšlo tvarkymo ir naudojimo poveikis aplinkai, teršalų transformacijos procesų tyrimai. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r. Tel. (8-347) 6 80 20. El. p. s.misevicienė@takas.lt. Gauta 2003 11.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) AnnAGNPS modelio taikymas nuotėkio charakteristikoms modeliuoti vidurio lietuvos sąlygomis Henrikas Pauliukevičius Santrauka AGNPS modelis Lietuvoje taikytas biogeninių medžiagų nuotėkiui ir koncentracijoms modeliuoti. Dabar yra sukurta ir toliau tobulinama nauja modelio versija – metinio nuotėkio modelis AnnAGNPS. Biogeninių medžiagų režimo modeliavimo tikslumas priklauso nuo to, kokiu tikslumu įvertinamas nuotėkis. Straipsnyje aptariama dviejų mažų Vidurio Lietuvos baseinų nuotėkio modeliavimo patirtis. Buvo sudaryti Vikšrupio (Šušvė, Nevėžis, baseino plotas 30,4 km2) ir Kraujupio (Nevėžis, baseino plotas 1,75 km2) baseinų modeliai. Remiantis Kraujupio baseino duomenimis, atlikta nuotėkio charakteristikų jautrumo įvedimo duomenų parametrams analizė. Nuotėkis labiausiai keičiasi priklausomai nuo nuotėkio sąlygų indekso ir dirvožemio drėgmės. Renkant ir apdorojant duomenis apie modeliuojamus baseinus, didžiausią dėmesį reikia skirti žemės naudojimo ir dirvožemio savybių analizei. Modeliuotos 1998-1999 m. nuotėkio charakteristikos. Ryšio tarp matuotų ir modeliuotų didžiausių debitų determinacijos koeficientas 0,4-0,65. Modeliuoti didžiausi debitai 1,3-1,6 karto didesni už išmatuotuosius. Modeliuotas nuotėkio aukštis 1998 m. buvo didesnis už išmatuotąjį, o 1999 m. – mažesnis. Prasminiai žodžiai: modeliavimas, nuotėkio aukštis, didžiausias debitas.
Dr. Henrikas Pauliukevičius, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Modeliavimo ir informatikos laboratorijos vyr. mokslo darbuotojas. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos inžinerija, hidrologija, geografija, vandens tarša. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r. Tel. (8-615) 3 05 49. El.p. henpaul@delfi.lt. Gauta 2003 11.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) metinė Amonio azoto kaita Šušvės upėje Laima BERANKIENĖ*, Albertas NARVIDAS Santrauka Straipsnyje nagrinėjama metinė amonio azoto kaita Šušvės upės žemupyje 1992-2002 m. Pagal užterštumą upė žemupyje švari: iš 132 matavimų tik 7 atvejais koncentracija buvo didesnė už didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK). Didžiausia amonio azoto koncentracija siekė 0,80 mg/l. Metinė azoto koncentracijos kaita nepriklauso nei nuo sezono, nei nuo meteorologinių sąlygų, nei nuo vandens kiekio upėje. Pagal užterštumo lygį išskirti du laikotarpiai: didesnės (1992-1997 m.) ir mažesnės (1998-2002 m.) taršos. Pirmuoju laikotarpiu vidutinė metinė koncentracija siekė 0,294, antruoju – 0,052 mgN/l. Vidutiniškai 1992-2002 m. iš Šušvės baseino išplaunama 32,7 t/metus, arba 2,8 t/mėn., amonio azoto. Didžiausia apkrova (82,5 t/metus) buvo 1994 m., mažiausia – 2000 m. (2,6 t/metus). Lyginant didesnės ir mažesnės taršos laikotarpius gauta, kad antruoju laikotarpiu amonio azoto apkrova sumažėjo 3,4 karto. Apkrova amonio azotu turi ryškų sezoniškumą: didžiausi kiekiai išplaunami kovą ir balandį (41,8%), mažiausi – liepą, rugpjūtį ir rugsėjį (4,3% metinio kiekio). Metiniai amonio azoto kiekio svyravimai upėje išlieka tiek sausais, tiek vandeningais metais. Gauta apkrovos amonio azotu priklausomybė nuo upės debito: didesnės taršos laikotarpiui R2 = 0,81, mažesnės – R2 = 0,68. Prasminiai žodžiai: amonio azotas, koncentracija, apkrova, metinė kaita.
*Atstovas ryšiams Dr. Laima Berankienė, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Modeliavimo ir informatikos laboratorijos vyr. mokslo darbuotoja. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – aplinkos inžinerija ir kraštotvarka, hidrologija, upių tarša. Adresas: Parko 6, Vilainiai, LT-5048 Kėdainių r. El. p.: berankiene@freemail.lt. Albertas Narvidas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto Modeliavimo ir informatikos laboratorijos jaun. mokslo darbuotojas. Pagrindinė mokslinio tyrimo kryptis – aplinkos inžinerija. Gauta 2003 11.
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 23(43)-24(44) ŠEŠUPĖS BASEINO SUREGULIUOTŲ UPELIŲ VAGŲ TINKLO ANALIZĖ Raimundas BAUBLYS Santrauka Šešupės baseino upelių tinklo ilgių ir baseinų plotų pokyčiai, atsiradę po intensyvaus žemių melioravimo laikotarpio, įvertinti atlikus šio baseino hidrografinio tinklo analizę. Upelių tinklo pokyčiai tyrinėti lyginant naujus 2001 m. duomenis apie šalies hidrografiją su 1959 m. Lietuvos upių kadastro duomenimis. Įvertintas Šešupės baseino upelių tinklo sureguliavimo lygis. Sureguliuotos upelių vagos sugrupuotos. Nustatyta, kad Šešupės baseino upelių ilgiai sutrumpėjo vidutiniškai 5,4 km (10,8%). Jų baseinų plotai pakito vidutiniškai 3,75 km2 (1,2%). Sureguliuotos upelių vagos sudaro vidutiniškai 69,3% nagrinėjamo baseino upių tinklo ilgio. Didžiąją dalį Šešupės baseino upelių tinklo sudaro upeliai, kurių sureguliuoti ruožai mažesni kaip 3 km. Straipsnyje aptartos gautų rezultatų panaudojimo galimybės renatūralizuojant sureguliuotus upelius ir sprendžiant ekologinius, gamtosaugos bei kraštotvarkos klausimus. Prasminiai žodžiai: upelių tinklas, sureguliuoti upeliai, renatūralizacija.
Raimundas Baublys, Lietuvos žemės ūkio universiteto doktorantas. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – aplinkos inžinerija ir kraštotvarka. Adresas: Universiteto 10, LT-4324 Kaunas-Akademija. Tel. (8-37) 39 77 07. El.p. raimisba@yahoo.com. Gauta 2003 11. |
|