|
|
|
|
T U R I N Y S
ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 22(44), 1. PAGRINDINIŲ JONŲ KONCENTRACIJŲ KARSTINIO REGIONO UPĖSE PANAŠUMŲ IR SKIRTUMŲ STATISTINIS ĮVERTINIMAS Arvydas POVILAITIS Santrauka Darbe pateikti 1991-2001 m. duomenys apie pagrindinių jonų (kalcio, natrio, magnio, kalio, silicio, hidrokarbonatų, sulfatų ir chloridų) koncentracijas Kruojos, Daugyvenės, Lėvens, Tatulos ir Juodupės upėse. Šios upės priklauso Šiaurės Lietuvos karstiniam regionui. Pagrindinių jonų koncentracijos karstinio regiono upių vandenyje lygintos su šių jonų koncentracijomis gamtinio fono (Minčios, Veiviržo ir Skroblaus) upėse. Duomenims apibendrinti taikyti klasterinės ir vienfaktorės dispersinės analizės metodai. Šiais metodais nustatyti pagrindinių jonų koncentracijų skirtinguose upių taškuose panašumai, taip pat įvertinti statistiškai reikšmingi skirtumai. Nustatyti upių ruožai, kuriuose karstinių reiškinių poveikis vandens cheminei sudėčiai yra didžiausias. Tyrimai parodė, kad karstiniai reiškiniai labiausiai veikia vandens cheminę sudėtį Tatulos vidurupyje ir Lėvens žemupyje. Šie upių ruožai yra karstinio požeminio vandens iškrovos zonoje. Ten sulfatų koncentracijos 2-4 kartus didesnės už tas, kurios išmatuotos karbonatinio karsto zonai priskirtinose Juodupės, Kruojos ir Daugyvenės upėse bei Lėvens aukštupyje. Prasminiai žodžiai: karstas, upė, pagrindiniai jonai, vandens kokybė, klasterinė analizė.
Adresas Straipsnis gautas 2003 04, atiduotas spausdinti 2003 05. ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 22(44), 1. ŠACHTINIŲ ŠULINIŲ VANDENS TARŠOS SEZONINĖ KAITA Vida RUTKOVIENĖ, Albinas KUSTA, Saulius KUTRA, Laima ČESONIENĖ Santrauka Šachtinių šulinių cheminė ir mikrobiologinė tarša tirta Kauno rajono Pyplių gyvenvietėje. Darbo tikslas – nustatyti sezoninę taršos kaitą. Tyrimai buvo atliekami suskirsčius šulinius į dvi grupes – šulinius, kuriuose vidutinė nitratų koncentracija ne didesnė už leidžiamą normą (1 grupė), ir šulinius, kuriuose didesnė už leidžiamą normą (2 grupė). Šulinių, kurių vandenyje nitratų koncentracija ne didesnė už leidžiamą, vandens kokybės kaita (absoliučiais dydžiais) per metus palyginti nedidelė, vidutinė nitratų koncentracija juose kinta nuo 6 mg l-1rudenį iki 34 mg l-1pavasarį. Šulinių, kurių vandenyje nitratų koncentracija didesnė už leidžiamą, vandens kokybės kaita daug didesnė. Šių šulinių vandenyje vidutinė nitratų koncentracija kinta nuo 52 iki 150 mg l-1. Pasikliautinasis vidurkio intervalas užterštų šulinių vandenyje taip pat daug didesnis, ypač pavasarį ir vasarą. Šių šulinių vandens tarša labiau svyruoja. Šachtinių šulinių vandens taršos organinėmis medžiagomis ir nitratais tendencijos yra tos pačios. 2 grupės šuliniuose permanganato skaičius didesnis nei 1 grupės šuliniuose. Tai rodo, kad organinėmis medžiagomis labiau užteršti tie šuliniai, kuriuose nitratų koncentracijos didesnės už leidžiamą. Vandenilio jonų koncentracija per metus kito palyginti nedaug – nuo 6,5 iki 8,2 pH, tačiau koncentracijos kaitos pobūdis abiejose grupėse buvo labai panašus į nitratų ir organinių medžiagų koncentracijos kaitą. Spalvos laipsnis taip pat didesnis tuose šuliniuose, kuriuose nitratų koncentracijos didesnės už leidžiamą. Mažiausias užterštumas esherichija coli bakterijomis, kaip ir koliforminėmis bakterijomis, yra pavasarį. Kitais sezonais tarša esherichija coli bakterijomis yra didesnė, o skirtumai tarp jų nereikšmingi. Atlikti tyrimai leidžia daryti išvadą, kad šuliniai, kuriems būdingas didesnis užterštumas, paprastai būna labiau užteršti pagal visus rodiklius ir atvirkščiai, mažiau užterštų visi taršos rodikliai būna mažesni. Be to, šachtinių šulinių vandens kokybės kaitai būdingas sezoniškumas. Šiltuoju metų laiku vandens tarša yra didesnė, o šaltuoju – mažesnė. Didžiausia šachtinių šulinių vandens tarša nitratais yra pavasarį, organinėmis medžiagomis ir amonio jonais – vasarą. Vandens spalvos laipsnis didžiausias šiltuoju metų laiku, šaltuoju mažesnis. Prasminiai žodžiai: šachtiniai šuliniai, vandens kokybė, nitratai, amoniakas, rūgštingumas, mikrobiologinė tarša.
Adresas:
Adresas: Dr. Saulius Kutra
Adresas:
Adresas: Straipsnis gautas 2003 04, atiduotas spausdinti 2003 05. ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 22(44), 1. KRITULIŲ MODELIAVIMAS ŠUŠVĖS BASEINE Saulius KUTRA, Laima BERANKIENĖ Santrauka Darbo tikslas – išanalizuoti kritulių pasiskirstymą Šušvės upės baseine ir parinkti kritulių modelį remiantis arčiausia baseino esančių dešimties meteorologijos stočių bei postų duomenimis (vidutiniai 1992-2002 m. krituliai). Siekiant nustatyti esminius skirtumus tarp matavimo taškų kritulių, buvo taikytas vienpusis t-testas = 0,2 reikšmingumo lygiui. Apskaičiuoti esminiai ir neesminiai skirtumai tarp matavimo taškų kritulių ir kiekvienam mėnesiui. Kritulių kaita matavimo taškuose įvertinta variacijos koeficientu, kintančiu nuo 1,3 (Kelmė, vasaris) iki 1,19 (Pakruojis, gegužė). Kadangi kiekvienas kritulių matavimo taškas nevienodai nutolęs nuo baseino, taikant Tyzeno (Thiessen) poligonų metodą (priklausomai nuo kritulių matavimo vietos) baseinas suskirstytas į atitinkamus poligonus, kuriems ir taikomos remiantis matavimo postų duomenimis nustatytos kritulių kiekio ir kaitos charakteristikos. Gautas baseino padalijimas parodė, kad didžiausią baseino dalį apibūdina du taškai: Dotnuva ir Radviliškis. Mažesnės baseino dalys priskirtos Šiauliams, Kelmei, Raseiniams ir Vilainiams. Toliau nutolę Pakruojis, Panevėžys, Jonava ir Kaunas neparodo kritulių pasiskirstymo Šušvės baseine. Kritulių kiekio baseine modeliavimas buvo atliktas generuojant atsitiktinius skaičius remiantis vidutiniais matuotais krituliais ir jų variacija. Krituliai generuoti šešiems taškams, kurių duomenys gali būti taikomi ir baseinui. Generavimo rezultatai lyginti su matuotais krituliais. Lyginimas parodė, kad šiuo būdu generuojami krituliai yra tokio pat pobūdžio, kaip ir matuojamieji per paskutinį dešimtmetį (1992-2002m.). Modeliuojant upės baseino nuotėkį, krituliai gali būti modeliuojami naudojantis nustatytomis matavimo taškuose kritulių kiekio ir kaitos charakteristikomis. Prasminiai žodžiai: krituliai, kritulių variacija, kritulių modelis, Šušvės baseinas.
Adresas: Dr. Laima Berankienė,
Adresas: Straipsnis gautas 2003 04, atiduotas spausdinti 2003 05. ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 22(44), 1. LIETUVOS UPIŲ VAGŲ KLASIFIKAVIMO TYRIMAI Zenonas RIMKUS Santrauka Upių vaginių procesų visumą ryškiausiai atspindi vagos morfologinių darinių kompleksai – makroformos, bendruoju atveju išreiškiančios išorinį upės vagos vaizdą. Nuo seno upių vagos skirstomos į tam tikrus tipus. Pirminė klasifikacija buvo paprasta – upių vagos buvo skirstomos į tiesias, vingiuotas ir išsišakojusias. Pastebėta, kad skirtingų tipų upių vagų vaginiai procesai – vagų deformacijos, veikiant pagrindiniams upių vagas formuojantiesiems veiksniams, pasireiškia pagal visiškai kitokius dėsningumus. Savaime suprantama, kad, pavyzdžiui, tiesioje ir labai vingiuotoje upės vagoje pasireikš nevienodos tiek laiko, tiek išsidėstymo plane atžvilgiais, tiek savo dydžiu deformacijos. Todėl turint mokslo ir inžinerinės praktikos tikslų, upių vagų klasifikacija buvo nuolat tobulinama, o upių vagų klasifikacijos teorija plėtojama ir šiuo metu. Straipsnyje apžvelgta upių vagų klasifikavimo (upių vaginių procesų tipizavimo) raida, aprašytas klausimo ištirtumas. Akcentuojama upių vagų klasifikavimo, pagrįsto morfologinių darinių kiekybiniais rodikliais, svarba tolesniems teoriniams vaginių procesų tyrimams ir hidrotechnikos praktiniams tikslams. Remiantis upių vagų pastovumo kriterijaus / Grišanino invarianto tyrimais, pasiūlyta Lietuvos upių vagas klasifikuoti į priešlajinio, prisitaikiusiojo tipo ir laisvojo vingiavimo vagas. Įrodyta, kad skirtingų tipų upių vagose jų svarbiausi parametrai – vidutinis gylis, plotis ir debitas – priklauso vienas nuo kito pagal skirtingiems vagų tipams būdingus dėsningumus. Akcentuojama, kad iš upės vagos tipo galima spręsti apie jos pastovumą ir deformacijų kryptingumą: mažiausią transportinį pajėgumą turi laisvojo vingiavimo, o didžiausią – priešlajinio tipo vagos. Prasminiai žodžiai: upė, vagos tipas, pastovumo kriterijus.
Straipsnis gautas 2003 04, atiduotas spausdinti 2003 05. ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 22(44), 1. AZOTO, FOSFORO IR KALIO (NPK) KIEKIŲ DINAMIKA IR PASISKIRSTYMAS PIEVOSE DRENAŽO VANDENYJE Arvydas Povilas MALIŠAUSKAS, Giedrius ADOMAITIS Santrauka Pateikiami azoto junginių koncentracijų ir išplovimo iš nevienodai naudojamų pievų lyginamųjų tyrimų (1996-2002 m.) rezultatai. Bandymai buvo atlikti senose (10-15 metų) kultūrinėse pievose, įrengtose drenuotuose aliuviniuose pelkiniuose dirvožemiuose. Nešienaujamoje pievoje vidutiniškai per ketverius metus viršutinio sluoksnio dirvožemio tankis sumažėjo 2-10%, palyginti su šienaujama pieva. Mineralėjant nenupjautos žolės organinei masei, dirvožemyje nitratinio azoto padidėdavo apie 60%. Nešienaujamoje pievoje buvo išplaunama daugiau nitratų ir bendrojo azoto bei kalio, palyginti su šienaujama pieva. Didėjant apleistų pievų plotams drenuotose žemėse, gali padidėti foninis paviršinio vandens užterštumas nitratais. Prasminiai žodžiai: pieva, drenažo nuotėkis, azotas, fosforas, kalis, koncentracija, išplovimas.
Adresas Giedrius Adomaitis,
Adresas Straipsnis gautas 2003 04, atiduotas spausdinti 2003 05. ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 22(44), 1. Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ypatumai Vidurio Lietuvoje Audrius ALEKNAVIČIUS Santrauka Vidurio Lietuvos zonos rajonų teritorijoje yra labiausiai plėtojama žemės ūkio veikla. Geros gamtinės sąlygos daro įtaką ne tik ūkių skaičiui bei dydžiui, bet ir žemės reformos darbams. Kai galima efektyviau ūkininkauti, didesnis poreikis susigrąžinti ar kitaip įsigyti nuosavybėn žemę. Tai rodo atlikti žemės reformos darbai, kurių mastai Vidurio Lietuvoje didesni nei kituose Lietuvos rajonuose. Be to, mažas nenaudojamos valstybinės žemės plotas atspindi žemės ūkio restruktūrizavimo procesus: šiuose rajonuose sparčiau kuriasi ūkiai, kurių savininkai suinteresuoti plėsti savo žemėnaudas. Analizuojant žemės ūkio paskirties žemės pardavimą ir nuomą Vidurio Lietuvoje, matyti ryški tendencija privačią žemę ne parduoti, bet nuomoti žemės ūkio veiklai. Darbo aktualumas – išnagrinėti ūkių plėtrą veikiančius veiksnius, galimus panaudoti šių ūkinių struktūrų sudarymui spartinti. Analizuojant ūkininkų ūkių plėtros galimybes, ištirti žemės ūkio paskirties žemės naudotojai ir nustatytas galimas panaudoti privačiai žemės ūkio veiklai plotas. Prasminiai žodžiai: Vidurio Lietuvos zona, žemės ūkio paskirties žemės naudojimas, žemės rinka, ūkių plėtra.
Adresas Straipsnis gautas 2003 04, atiduotas spausdinti 2003 05. ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 22(44), 1. FOSFORO IŠPLOVIMO TYRIMAI SKYSTUOJU MĖŠLU TRĘŠIAMUOSE SĖJOMAINOS LAUKUOSE Simanas AŠKINIS, Stefanija MISEVIČIENĖ Santrauka Atlikti tyrimai leidžia nustatyti skystojo mėšlo paskleidimo laiko poveikį fosforo išplovimui intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis. Auginant cukrinius runkelius, su skystuoju mėšlu ir mineralinėmis trąšomis į dirvą pateko 33,1 kg/ha fosforo, auginant miežius, – 16,9, vasarinius rapsus, – 14,5 kg/ha. Daugiausia fosforo netenkama su augalų derliumi: pirmaisiais tyrimų metais vidutiniškai 22,0, antraisiais – 14,3, trečiaisiais – 13,6, ketvirtaisiais – 21,4 kg/ha. Nustatyta, kad fosforo išplovimą lemia krituliai (r=0,58), tręšimas (I variante r=0,68, II variante r=0,96, III variante r=0,94), taip pat į bandymų lauką patekęs visas fosforo kiekis (I variante r=0,56, II variante r=0,86, III variante r=0,54). Tręšiant skystuoju mėšlu, fosforo drenomis daugiausia išnešama variante, kuris tręšiamas rudenį, – vidutiniškai 0,31 kg/ha. Tręšiant pavasarį, fosforo drenomis išnešta 28,6% mažiau, o tręšiant puse normos rudenį ir puse normos pavasarį, – 20% mažiau negu rudenį. Todėl, siekiant sumažinti fosforo išplovimą, skystuoju mėšlu reikia tręšti pavasarį. Sausinimo intensyvumas fosforo išplovimui drenažu įtakos neturėjo: skirtingai drenuotuose laukeliuose išplauto fosforo kiekis buvo vienodas – vidutiniškai 0,07 kg/ha. Pirmaisiais ir antraisiais metais bendrojo fosforo balansas buvo teigiamas. Visiškai sunaudoti fosforą, o kartu ir gauti planuojamus šių augalų derlius sutrukdė užsitęsę sausringi laikotarpiai. Dobilai nebuvo tręšti, todėl fosforo balansas neigiamas. Neigiamas balansas buvo vasarinių rapsų lauke, tręštame skystuoju mėšlu rudenį, nes daug fosforo buvo sunaudota didelei vegetatyvinei masei užauginti. Prasminiai žodžiai: lauko sėjomaina, skystasis mėšlas, fosforo išplovimas, fosforo balansas, aplinka.
Adresas Dr. Stefanija Misevičienė
Adresas Straipsnis gautas 2003 04, atiduotas spausdinti 2003 05. ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 22(44), 1. STATISTINIŲ METODŲ TAIKYMAS EKSTREMALIESIEMS ĮVYKIAMS – POTVYNIAMS NEMUNO DELTOJE – TIRTI Valerija KARPICKAITĖ, Julija SMIRNOVA Santrauka Kiekvienais metais per pavasario potvynius Nemuno deltoje užliejamas iki 52,4 tūkst. ha plotas. Potvynių padariniai veikia žmonių gyvenimo kokybę ir ūkinę veiklą. Pagrindinis šio darbo tikslas – susipažinti su užsienyje taikomais statistiniais ekstremaliųjų įvykių tyrimo metodais – Gumbelo perviršių metodu bei pasikartojimo periodo metodu (Embrechts et al., 1997) – ir pritaikyti juos Lietuvai būdingam ekstremaliajam įvykiui – potvyniui: apskaičiuoti perviršių tikimybes ir sudaryti regresijos modelį, kuris padėtų prognozuoti užliejamą plotą pagal Tilžės ir Smalininkų postuose matuojamus vandens lygius. Prasminiai žodžiai: potvyniai, tikimybės, veiksniai, regresijos modelis.
Adresas: Julija Smirnova
Straipsnis gautas 2003 04, atiduotas spausdinti 2003 05. ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 22(44), 1. ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ NAŠUMO ĮTAKA ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ DERLINGUMUI Daiva MATONIENĖ, Vilma SUDONIENĖ Santrauka Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, reikės laikytis bendrosios žemės ūkio politikos, kurioje daug dėmesio skiriama priemonėms, palaikančioms pajamų lygį. Šis klausimas kaip tik yra aktualus asmenims, ūkininkaujantiems mažiau tinkamoje ūkininkauti žemėje. Ši žemė, būdama pagrindinė ir lemianti kitų dviejų veiksnių – kapitalo ir darbo – efektyvų panaudojimą, neduoda tokio rezultato, koks gaunamas gerose žemėse. Ūkininkaujantieji mažiau tinkamoje ūkininkauti žemėje, įdėdami tiek pat darbo ir kapitalo, dėl nepalankių gamtinių sąlygų iš žemės ūkio veiklos gauna pajamas, kurios dažnai nepadengia gamybos išlaidų ir netenkina būtinų šeimos poreikių. Atlikus Alytaus rajone ūkininkaujančių asmenų anketinę apklausą 1998-2000 m., nustatytos priklausomybės tarp žemės ūkio augalų derlingumo ir žemės ūkio naudmenų našumo (tarp žieminių kviečių, rugių, kvietrugių, vasarinių miežių, grikių, bulvių, vasarinių kviečių, daugiamečių žolių derlingumo ir žemės ūkio naudmenų našumo). Prasminiai žodžiai: žemės ūkio augalai, derlingumas, žemės ūkio naudmenų našumas.
Adresas: Dr. Vilma Sudonien
Adresas: Straipsnis gautas 2003 04, atiduotas spausdinti 2003 05. ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 22(44), 1. KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ANALIZĖ IR POVEIKIS APLINKAI Albertas STEPONAVIČIUS, Zenonas STRUSEVIČIUS Santrauka Šalyje kasmet susidarantys atliekų kiekiai turi tendenciją didėti. Vykdant valstybinę atliekų utilizavimo programą, kiekviename šalies rajone įgyvendinamos regioninės ir rajoninės atliekų tvarkymo programos, rengiami normatyviniai dokumentai ir reglamentai. Straipsnyje pateikta šalyje sukauptų komunalinių atliekų tvarkymo būdų analizė. Remiantis analizės rezultatais šie būdai įvertinti ekonominiu ir gamtosaugos požiūriais, nurodytos netradicinių energijos šaltinių panaudojimo galimybės. Atlikti Kėdainių rajono komunalinių atliekų susidarymo, kaupimo ir tvarkymo tyrimai, jais remiantis pateikta atliekų tvarkymo rajone strategija ir veiksmų programa. Siekiant nustatyti sąvartynų aplinkos ekologinę būklę, trijuose reprezentaciniuose įvairaus amžiaus sąvartynuose atlikti filtrato ir susikaupiančių teršalų tyrimai. Tai leido prognozuoti taršos dinamiką bei mastą ir pasiūlyti priemones bei pigesnius taršos sumažinimo gerinant sąvartynų aplinkos ekologinę būklę būdus. Prasminiai žodžiai: atliekos, sąvartynai, filtratas, poveikis aplinkai.
Adresas Dr. Zenonas Strusevičius,
Adresas: Straipsnis gautas 2003 04, atiduotas spausdinti 2003 05. ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 22(44), 1. VANDENS NETEKTIES ĮTAKA SAVIKAINAI PLUNGĖS MIESTO PAVYZDŽIU Vilius ŠULGA, Algirdas Bronislovas MATUZEVIČIUS, Mindaugas RIMEIKASantrauka Vandens netektis yra svarbus rodiklis. Juo remiantis galima vertinti vandens tiekimo sistemos efektyvumą, todėl netekties mažinimu suinteresuota kiekviena vandens tiekimo bendrovė, nes pirmiausia tai susiję su išlaidų mažinimu. Teoriškai įmanoma visiškai panaikinti vandens nuostolius, tačiau praktiškai tai beveik neįgyvendinamas uždavinys nei techniniu, nei ekonominiu požiūriais. Daugelis specialistų mano, kad vandens netektį siekti daryti mažesnę kaip 8-12% patiekto į vandentiekio tinklą vandens kiekio ekonomiškai neapsimoka, nes išlaidos, kurių prireikia tokiai kruopščiai vandentiekio tinklo priežiūrai, eksploatavimui ir remontui, darosi didesnės už sutaupyto vandens vertę ir kainą. Lietuvos miestų vandentiekiuose vandens netektis šiuo metu svyruoja nuo 15 iki 40 %. Darbo metu buvo surinkti duomenys apie Plungės miesto vandentiekio tinklą, tinklo inžinerinę įrangą, jų būklę ir eksploatavimo režimą, informacija apie vandens vartotojus, tiekiamo į tinklą bei realizuojamo vandens kiekius ir kitimo tendencijas. Surinkta ir išanalizuota galima gauti informacija apie vandens netektį vandens tiekimo sistemoje nuo vandens išgavimo vietos iki vartotojo. Atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių atsirado patiekto ir realizuoto vandens kiekių skirtumas, vandens netektis tiekimo sistemoje skirstoma į tariamąją ir tikrąją. Kiekviena vandens netekties priežastis buvo analizuota atskirai. Nustatytos kiekybinės ir kokybinės kiekvienos vandens netekties sudedamosios dalies charakteristikos. Nustatyta vandens netekties įtaka vandens savikainai, pateikti galimi jos mažinimo metodai. Prasminiai žodžiai: vandens netektis, vandentiekio tinklas, netekties mažinimas, vandens skaitikliai butuose.
Adresas Dr. Algirdas Bronislovas Matuzevičius
Adresas Dr. Mindaugas Rimeika,
Adresas Straipsnis gautas 2003 04, atiduotas spausdinti 2003 05. ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 22(44), 1. ŪKININKAVIMO TIPŲ IR DYDŽIŲ VERTINIMAS MAŽIAU TINKAMOSE ŪKININKAUTI VIETOVĖSE Daiva MATONIENĖ Santrauka Plėtojant šalies žemės ūkio gamybą, vis daugiau dėmesio kreipiama į Europos Sąjungos (toliau – ES) žemės ūkio politiką, stebimi joje vykstantys pasikeitimai. Vienas iš žemės ūkio regionų, kuriame susipina bene daugiausia spręstinų klausimų, yra Pietryčių Lietuva. 2002 m. sausio 7 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr.3 (Lietuvos Respublikos …, 2002) buvo patvirtinta retai apgyvendintų mažiau palankių ūkininkauti vietovių atrankos tvarka. Remiantis šia tvarka, sausio 7 d. įsakymu Nr.4 (Lietuvos Respublikos …, 2002) buvo atrinktos retai apgyvendintos mažo žemės ūkio naudmenų našumo vietovėms priskirtos savivaldybės ir seniūnijos, taip pat potvynių užliejamos ir intensyvaus karsto vietovės. Tokios vietovės užėmė 14,3 % visų žemės ūkio naudmenų, tai sudaro 7,4 % Lietuvos teritorijos. Paaiškėjo, kad mažiau tinkamų ūkininkauti vietovių daugiausia Pietryčių Lietuvoje. Lietuvai integruojantis į ES ir tikintis paramos ūkininkams, turintiems ūkius mažiau tinkamose ūkininkauti vietovėse, labai svarbu priimti teisingus sprendimus, ypač tuose regionuose, kuriuose žemės ūkio problemos aktualiausios. Neturint tikslios informacijos apie ūkininkaujančių asmenų ūkinę-gamybinę veiklą, negalima priimti racionalių sprendimų dėl žemės ūkio perspektyvų. Straipsnyje analizuojama ūkininkaujančių asmenų ūkių tipai ir dydžiai Alytaus rajone. Šiame rajone yra 22 152 ha mažiau tinkamų ūkininkauti vietovių. Tai sudaro 27,1 % rajono žemės ūkio naudmenų. Prasminiai žodžiai: mažiau tinkamos ūkininkauti vietovės, ūkio ekonominis dydis, ūkio tipas.
Straipsnis gautas 2003 04, atiduotas spausdinti 2003 05. ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 22(44), 1. ULTRAGARSINIO IMPULSO TRANSFORMACIJA RIŠLIUOSE GRUNTUOSE Romualdas PUKŠTAS Santrauka Straipsnyje aprašomi rišlių gruntų, zonduojamų ultragarsu, hidrofizikinių savybių tyrimai. Tiriant drėgnumo įtaką akustinio impulso sklidimui grunte pastebėtas dažnio spektro „slinkimas” į žemesnių dažnių pusę (Pukštas, 2001) bei impulso sklaidos augimas (Grigorjevas, 1962) didėjant grunto drėgmės kiekiui. Tiriant išilginės akustinės bangos sklidimo procesą rišliuose gruntuose paaiškėjo impulso formos ir grunto drėgnumo ryšys, todėl pateikiamame straipsnyje akcentuojama išilginės akustinės bangos virtimo grunte skersine akustine banga laipsnio priklausomybė nuo grunto drėgnumo. Prasminiai žodžiai: gruntas, garso greitis, drėgnumas, poringumas.
Adresas: Straipsnis gautas 2003 04, atiduotas spausdinti 2003 05. ISSN 1392-2335 Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio instituto mokslo darbai, 2003, 22(44), 1. ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES TERITORIJŲ TVARKYMAS EKONOMINIU IR EKOLOGINIU ASPEKTAIS Pranas ALEKNAVIČIUS, Vilma SUDONIENĖ Santrauka Vykstant žemės reformai Lietuvoje, vadovaujantis įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais, jau nuo 1989 m. kuriasi ūkiai, tačiau, mokslinių tyrimų, kuriais remiantis būtų analizuojamas žemės ūkio paskirties teritorijų ekonominis ir ekologinis pagrindimas, nėra. Žemės naudojimo efektyvumas priklauso nuo tinkamų vietovės gamtinių ir ekonominių sąlygų suderinamumo. Darbo tikslas – išnagrinėti esamą padėtį, nustatyti ir įvertinti ūkių žemėnaudų stambinimo galimybes, sudarančias sąlygas efektyviai plėtoti gamybą bei racionaliai naudoti žemę, ir atitinkamais skaičiavimais pagrįsti sprendinių efektyvumą bei ekologinį jų poveikį. Analizuoti žemės ūkio paskirties žemės naudotojai, jų žemėnaudos, žemės ūkio gamybos mastai, diferencijuojant ūkius pagal jų dydį ir ūkininkavimo kryptis. Analizei 2000-2002 m. pasirinkta: Plungės rajono Paukštakių, Platelių ir Šateikių seniūnijos, Kauno rajono Domeikavos, Garliavos bei Vandžiogalos seniūnijos ir Utenos rajono Utenos seniūnija. Ūkininkų ūkių veiklai įvertinti buvo surinkta 300 anketų. Kadangi dalis žemės naudotojų, užpildžiusių anketas, pateikė ne visus žemės ūkio gamybos rodiklius, analizuoti 291 anketos duomenys. Prasminiai žodžiai: žemės ūkio paskirties teritorijų tvarkymas, žemėnaudos, ūkių plėtra.
Adresas: Universiteto 10, LT-4324, Kaunas-Akademija. Tel. (8-37) 75 23 72. El. p. Pranas@zum.lt . Vilma Sudonien
Adresas Straipsnis gautas 2003 04, atiduotas spausdinti 2003 05. |
|