|
|
|
|
Turinys
SĖJOMAINŲ PRODUKTYVUMAS IR POVEIKIS NPK MIGRACIJAI AGROEKOSISTEMOJERamutė AKSOMAITIENĖ, Ginutis KUTRA, Zita PETROKIENĖ Santrauka Straipsnyje nagrinėjama pagrindinių augalų maisto medžiagų migracija, vykstanti skirtingo intensyvumo sėjomainų vienos rotacijos laikotarpiu, jos ryšiai su agroekosistemos produktyvumu ir jį nulemiančiais veiksniais: pasėlių struktūra, tręšimu, dirvožemio agrocheminėmis savybėmis. Tyrimai atlikti 1995-2001 m. Kėdainių r., Lipliūnų k., penkių drenažo sistemų, kurių dydis 6-15 ha, baseinuose, parinkus skirtingas sėjomainas, nenaudojant organinių trąšų ir užariant šalutinę produkciją. Tirtos dvi lauko sėjomainos – Norfolko ir 50% ploto kaupiamųjų, taip pat javų (100%), javų su ankštiniais augalais ir daugiamečių žolių laukas. Vienos rotacijos duomenimis, produktyviausios lauko sėjomainos. Visas metinis sausųjų medžiagų derlius (pagrindinė, šalutinė produkcija ir augalinės liekanos) siekė 8,2-9,5 t/ha (50-54% sudarė pagrindinė produkcija); mažiausio produktyvumo buvo javų sėjomaina – 5,88 t/ha (pagrindinė produkcija – 33%). Azoto koncentracijos drenažo vandenyje per metus kito priklausomai nuo metų sezono, nuotėkio pradžios bei pabaigos. Per rotaciją – priklausomai nuo auginamų augalų ir pavasarį esančio dirvožemyje mineralinio azoto kiekio. Iš dalies (tik klasikinėje lauko (I laukas) ir javų sėjomainose (III laukas) koreliavo su azoto kiekiu, patekusiu su trąšomis bei augalinėmis liekanomis (R2 atitinkamai 0,814 ir 0,521). Azoto koncentracijos ir išplovimas lauko sėjomainoje, kur 50% ploto užima kaupiamieji augalai, bei javų sėjomainoje , palyginti su daugiametėmis žolėmis (IV laukas) ir klasikine sėjomaina (I laukas), buvo beveik du kartus didesni. Esminių išplaunamo fosforo kiekio skirtumų tarp variantų nėra, tik esti koncentracijos ir išplovimo didėjimo javų, javų bei ankštinių augalų sėjomainose ir daugiamečių žolių lauke tendencija. Kalio išplovimas minėtose sėjomainose yra patikimai didesnis. NPK išplovimas mažėjo didėjant derliui. Prasminiai žodžiai: sėjomainos, derlius, azotas, fosforas, kalis, drenažo vanduo, nuotėkis.
Straipsnis gautas 2002 04, atiduotas spausdinti 2002 07. Makrofitų biofiltro įdiegimas ir funkcionavimo bei efektyvumo tyrimaiAušrys Balevičius Santrauka Ieškant nebrangaus ir pakankamai efektyvaus organinių bei biogeninių medžiagų galutinio pašalinimo iš apvalytų nuotekų būdo, Skersabalių vagonų plovyklos vandens valymo įrenginiuose 1996-1998 m. buvo įdiegtas makrofitų (nendrių) biofiltras, kurio struktūrinių bei funkcinių parametrų tyrimai atlikti 1996-1998 ir 2000-2001 m. Tyrimų metu pritekančio vandens kokybė labai įvairavo (kartais biofiltro ekosistemoje susidarydavo nepalankios hidrobiontams sąlygos); 1996-1997 m. tai išbalansavo biofiltro ekosistemą ir sustabdė vandenvalos procesą. Praėjus 1997 m. vegetacijos sezonui iš biofiltro baseinų su makrofitų biomase pašalinta 2,3 kg azoto ir apie 0,3 kg fosforo, o kitais metais, užaugant vis dideliems makrofitų sąžalynams, N ir P pašalinta dešimtis kartų daugiau. Siekiant išvengti didelio autochtoninės organinės medžiagos kiekio, pasigaminančio fitoplanktono sukeliamo vandens „žydėjimo” metu, į biofiltrą introdukuota plūdena, kuri vandens paviršių uždengia ištisine plėvele ir riboja fitoplanktono aprūpinimą šviesa. 2001 m. Skersabalių vagonų plovyklos valymo įrenginiuose išvalyta 6680 m3 nuotekų. Mikrobiologinio valymo įrenginiuose naudojant valiklį “Septic Gobbler”, vandens apvalymas šioje pakopoje labai pagerėjo. 2001 m. gegužę - spalį į makrofitų biofiltrą periodiškai patekdavo po 40-400 m3 vandens, kurio BDS7 siekė 73-89 mgO2/l; ChDSCr – 34-655 mgO2/l; ChDSMn – 18,4-97,9 mgO2/l; bendrojo N buvo 1,13-34,4, bendrojo P– 0,4-18,5 mg/l. Biofiltro ekosistemoje per 2-6 savaites įvairių formų organinės medžiagos vandenyje vidutiniškai sumažėdavo 20 – 80% (pagal BDS ir ChDS), buvo išvaloma iki 90% N ir iki 96% P. Atlikus išvalytų nuotekų priimtuvo vandens kokybės tyrimus, nustatyta, kad aplinka neteršiama. Įrodyta, kad pagal reglamentą eksploatuojamas makrofitų biofiltras yra gana stabili sistema, kuri visiškai tenkina Skersabalių vagonų plovyklos poreikius ir išleidžiamam į aplinką vandeniui keliamus reikalavimus, tačiau biofiltro nereikia “perkrauti” organinėmis medžiagomis. Prasminiai žodžiai: makrofitų biofiltras, vandenvalos procesas, dirbtinė hidroekosistema, struktūra, funkcionavimas.
Straipsnis gautas 2002 02, atiduotas spausdinti 2002 07. MUSĖS EŽERO SAPROPELIO EFEKTYVUMO TYRIMAI LAUKO SĖJOMAINOSEEugenija BAKŠIENĖSantraukaMusės ežero silicinio sapropelio efektyvumo tyrimai Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale atlikti 1994-1999 m. Atlikus tyrimus nustatyta, kad velėninio jaurinio priesmėlio dirvožemio tręšimas įvairiomis sapropelio normomis nedarė poveikio dirvožemio reakcijai. Hidrolizinis rūgštumas ir sorbuotų bazių suma visuose variantuose (išskyrus tręšimo mėšlu) nedaug padidėjo. Taip pat padidėjo bendrojo azoto, humuso ir fosforo kiekis, o augalams pakankamą kalio kiekį kompensavo tik minimalios mineralinių trąšų normos. Silicinis sapropelis darė didesnį poveikį dirvožemio fizikinių savybių rodiklių pagerėjimui nei mėšlas. Silicinio sapropelio 50 ir 100 t/ha normos pašarinių vienetų derlių per sėjomainą fone, kur netręšta mineralinėmis trąšomis, padidino 45-47, mėšlas – 27 %. Sapropelio-mėšlo ir srutų mišiniai daug efektyvesni buvo fone, kur nenaudotos mineralinės trąšos, nei patręšus NPK. Prasminai žodžiai: sapropelis, mėšlas, derlius, dirvožemis, savybės.
Straipsnis gautas 2002 03, atiduotas spausdinti 2002 07. POTVYNIO TĖKMIŲ MATEMATINIO MODELIAVIMO METODAISaulius VAIKASAS Santrauka Straipsnis skirtas aktualiems šiuo metu matematinio modeliavimo būdų taikymo moksliniuose tyrimuose bei modelių topologinių schemų sudarymo klausimams. Plačiau nagrinėjama, kaip taikyti Sen-Venano ir vientisumo diferencialinių lygčių sprendimo būdą potvynio tėkmių slėnyje hidrauliniams skaičiavimams. Pažymima, jog esant sudėtingoms potvynio tėkmių išsiliejimo į slėnį bei kitoms ribinėms sąlygoms patogiausia naudoti supaprastintas kvazidvimatės tėkmės topologines schemas. Teigiama, kad šiuo metu žinomų ir literatūroje aprašytų bei plačiai reklamuojamų hidraulinių programų paketų pritaikymą moksliniam tyrimui dažnai apsunkina juose esančių universalių formulių bei schemų uždarumas. Todėl, remiantis asmenine hidraulinio modeliavimo patirtimi, rekomenduojama plačiau naudotis hibridinio modeliavimo metodo teikiamais pranašumais. Straipsnyje taip pat pateikta Mekongo ir Nemuno upių deltų hidraulinio modeliavimo pavyzdžių. Prasminiai žodžiai: matematinis modeliavimas, lygčių sprendimas, potvynio tėkmės.
Straipsnis gautas 2002 04, atiduotas spausdinti 2002 07. GYVENVIEČIŲ NUOTEKŲ ANAEROBINIO VALYMO EFEKTYVUMO TYRIMAIMidona DAPKIENĖ, Renė KUSTIENĖSantraukaAnaerobinis nuotekų valymas pasaulinėje praktikoje yra plačiai paplitęs nuotekų valymo būdas. Lietuvoje anaerobinio valymo būdai, kaip viena iš valymo pakopų rekonstruojant apleistas nedidelių gyvenviečių nuotekų valyklas, pradėti taikyti prieš 10 metų. Eksploatuojant tokias rekonstruotas valyklas pastebėta, kad jų veikimas gana problemiškas. Lietuvos žemės ūkio universiteto Hidrotechnikos katedros mokslininkai jau nuo 1997 m. tiria anaerobinių valyklų būklę, jų veikimo efektyvumą ir priežastis, nulemiančias nuotekų valymo anaerobiniuose įrenginiuose kokybę. Tyrimų metu įvertinta penkiolikos anaerobinių nuotekų valyklų būklė. Nustatyta, kad šešiose valyklose nuotekos išvalomos iki leistinų normų, keturiose valytų nuotekų užterštumas periodiškai didesnis už normas ir penkios valyklos veikia neefektyviai. Straipsnyje analizuojamos nepakankamo nuotekų valyklų veikimo efektyvumo priežastys. Tai didesnės už projektines hidraulinės bei organinės apkrovos, maža nuotekų temperatūra ir kai kurie technologiniai trūkumai. Anaerobiniai įrenginiai ANBIO nepakankamai gerai valo dėl netolygaus nuotekų paskirstymo rezervuaruose. Linksmakalnio nuotekų valyklos anaerobinio įrenginio tyrimai parodė, kad panaudojama labai nedidelė jo tūrio dalis, nuotekos talpykloje išbūna tik kelias valandas. Straipsnyje pateikiamos rekomendacijos, kaip tinkamai eksploatuoti anaerobines nuotekų valyklas. Prasminiai žodžiai: trijų pakopų nuoseklus biologinis valymas, anaerobinis valymas, veikimo efektyvumas, anaerobinis įrenginys ANBIO, tūrio panaudojimas.
Straipsnis gautas 2002 04, atiduotas spausdinti 2002 07. KAUNO MARIŲ PLŪDMENŲ SURINKIMO BEI PAŠALINIMO BŪDAI IR PRIEMONĖSZenonas RIMKUS, Bronislovas RUPLYSSantraukaPagrindinis straipsnio tikslas – atkreipti dėmesį į Kauno marių plūdmenų tvarkymą, jų susidarymo sąlygas ir remiantis normatyvine bei kita literatūra pateikti projektuotojams apibendrintus pasiūlymus, kaip sulaikyti ir pašalinti plūdmenis, susirenkančius prieš Kauno HE. Plūdmenų tvarkymas (ižo, ledo, medienos ir pan., plūdrių civilizacijos atliekų ir t.t.) yra reikšminga hidromazgų eksploatavimo problema, ypač tais atvejais, kai vandens greičiai aukštutiniame bjefe gana dideli, kai ilgai tęsiasi ižo reiškiniai. Kauno HE hidromazge dėl mažų tėkmės greičių aukštutiniame bjefe (Kauno mariose) ižo praleidimo problemos nedidelės (gana greit susidaro ledo danga). Pastaraisiais metais tapo aktuali medžiaginių plūdmenų tvarkymo problema – aplinkosaugininkai reikalauja, kad Kauno HE eksploatavimo tarnyba juos sulaikytų, surinktų iš aukštutinio bjefo ir utilizuotų. Aplinkosaugininkų reikalavimai pasaulinės patirties kontekste yra diskutuotini, nes 1) medžiaginių plūdmenų prevencija bei tvarkymas dažniausiai priskiriamas hidromazgo vandens saugyklos savininkui / nuosavybės bendrininkui; 2) didumą plūdmenų siūloma praleisti per hidromazgą, nes jie yra reikšmingas vandentėkmės ekologinės įvairovės komponentas: sulaikyti ir atskirai apdoroti reikalaujama tik kenksmingus aplinkai plūdmenis (ko nors pripildytus ar tuščius indus, plastiką, įvairias dirbtines medžiagas, automobilų padangas ir t.t.). Atlikta plūdmenų sulaikymo analizė rodo, kad pasaulyje daugiausia patirties sukaupta sprendžiant ižo sulaikymo, praleidimo ir t.t. klausimus. Kartu nustatyta, kad šie su ižu susiję siūlomi / naudojami sprendiniai tinka ir medžiaginiams plūdmenims sulaikyti ar praleisti, derinant jų iškėlimą iš vandens ir tolesnį apdorojimą. Būdų ir priemonių kompleksą sudaro įvairios plūdriosios užtvaros plūdmenims sulaikyti bei nukreipti į jų praleidimo / iškėlimo zonas, stacionarios užtvarinės sijos (sienelės), grotos ir plūdmenų iškėlimo / grotų valymo įranga. Prasminiai žodžiai: hidroelektrinė, vandens saugykla, plūdmuo, užtvara.
Straipsnis gautas 2002 05, atiduotas spausdinti 2002 07. MĖŠLO SKLEIDIMO PRIEMONIŲ TECHNOLOGINIAI TYRIMAIAlbertas STEPONAVIČIUSSantraukaStraipsnyje aprašomos pagrindinės mėšlo rūšys, mėšlo kaip trąšos vertė priklausomai nuo kaupimo ir naudojimo laiko, pateikiama įvairių firmų mėšlo skleidimo mechanizmų konstrukcijų bei pagrindinių darbo rodiklių analizė. Remiantis tyrimais nustatyta, kad siekiant gerai paskleisti kraikinį mėšlą dirvos paviršiuje, tikslinga naudoti mėšlo kratytuvus su vertikaliais skleidimo aparatais, kaip danų firmos IF–FABRIKEN. Tiriant institute sukurtą pusiau skysto mėšlo skleistuvą SMS–6, paaiškėjo, kad tikslinga sukurti naują jo konstrukciją. Pateikti institute sukurtų pusiau skysto mėšlo skleistuvų SMS–9 ir SMS–12 tyrimų bei agrotechninio įvertinimo rezultatai. Prasminiai žodžiai: mėšlas, skleistuvai, tolygumas.
Straipsnis gautas 2002 03, atiduotas spausdinti 2002 06. ŽEMĖS NAUDOJIMO OPTIMIZAVIMAS VIDURIO LIETUVOS ŪKIUOSEVirginija GURSKIENĖSantraukaŠiuo metu žemės ūkio gamyba užsiimantys asmenys susiduria su daugeliu problemų spręsdami racionalaus žemės naudojimo ir efektyvaus ūkininkavimo klausimus. Garantuoti efektyvesnę žemės ūkio gamybą turi padėti žemėtvarkos darbai ir šių darbų metu parengti ūkių žemėtvarkos projektai. Rengiant minimus projektus, ypač ūkiams parenkant gamybos kryptis, nustatant optimalius žemės naudmenų plotus, pasėlių struktūrą ir kitus gamybos mastus, turi būti taikomi ekonominiai - matematiniai metodai. Planuojant žemės ūkio gamybą, siekiant parinkti optimalią ūkininkavimo kryptį ir racionalų ūkio dydį, buvo sprendžiami optimizavimo uždaviniai. Pasirinkti Vidurio Lietuvos gamtines ir ūkininkavimo sąlygas atitinkantys ūkiai, kuriuose vyrauja keturios specializacijų grupės: javai; javai ir rapsai; javai ir cukriniai runkeliai bei javai ir bulvės. Šių grupių pasirinkimą nulėmė anketinės apklausos duomenys bei planuojamų auginti augalų pelningumas. Optimizavimo uždaviniai spręsti penkiais variantais, keičiant rodiklius: kintamuosius, apribojimus, jų dydžius. Modeliams pasirinkti trys ūkių dydžiai: 30, 50 ir 100 ha. Remiantis optimizavimo rezultatais pateikti pasiūlymai, kaip parinkti racionalų ūkio dydį ir ūkininkavimo kryptį Vidurio Lietuvoje. Prasminiai žodžiai: ūkiai, ekonominiai-matematiniai metodai.
Straipsnis gautas 2002 02, atiduotas spausdinti 2002 06. VANDENS TĖKMIŲ IR TELKINIŲ VANDENVARDŽIŲ LOKALIZACIJA TOPOGRAFINIUOSE ŽEMĖLAPIUOSEViktoras LUKOŠEVIČIUS, Romualdas GIRKUSSantraukaStraipsnyje nagrinėjama Lietuvos vandenų (upių, upelių, ežerų) vardų norminimo bei vartosenos padėtis nuo 1920 m. iki dabar. Pateikiami originalūs dokumentai, iš kurių matyti, kokį didžiulį dėmesį Lietuvos vandenvardžiams skyrė Lietuvos, mokslininkai: prof. S.Kolupaila, prof. Z.Ivinskis, prof. P.Būčys ir kiti. Aptariamos vandenvardžių vartosenos problemos, iškylančios šiandien rengiant oficialius kartografinius leidinius. Konstatuojama, kad dabar specialistų dėmesys vandenvardžiams, palyginti su ikikariniu laikotarpiu, yra sumažėjęs, o būtinumas sutvarkyti tėkmių ir telkinių vardyną – padidėjęs. Vertinant naują Lietuvos upių ir tvenkinių klasifikatorių, aptikta netoleruotinų vandenvardžių rašybos netikslumų.Galiojantys teisiniai aktai, kuriuose klaidingai įvardijami vandenys, tarsi įteisina klaidingų vandenvardžių vartojimą. Rekomenduojama parengti naują Lietuvos vandenvardžių žodyną, kuris būtų ne tik mokslinis leidinys, bet ir tenkintų visuomenės poreikius, tęstų lietuviškų vandenvardžių vartosenos tradicijas. Prasminiai žodžiai: hidrografija, vardai, vandenvardžiai,topografiniai žemėlapiai.
Straipsnis gautas 2002 03, atiduotas spausdinti 2002 07. ŠALČIO IR DRUSKŲ POVEIKIO BETONUI SU SiO2 mikrodulkių PRIEDAIS TYRIMAIVincas GURSKISSantraukaStraipsnyje nagrinėjamas betono paviršinio sluoksnio atsparumas veikiant cikliniam užšaldymui-atšildymui ir NaCl druskai. Tyrimas atliktas dviem metodais. Taikant pirmąjį metodą, ant ledu apsitraukusio bandinių paviršiaus užpilama sausos druskos, taikant antrąjį, – koncentruoto druskos tirpalo. Šių medžiagų pilama tiek, kad ištirpus ledui susidarytų 5% NaCl tirpalas. Betono pažeidimas vertinamas pagal bandinių masės pasikeitimą, paviršinio sluoksnio nuirimo gylį ir oro pralaidumo pasikeitimą. Tiriant septynių sudėčių betono bandinius, nustatytas trijų rūšių aktyvaus mineralinio priedo – SiO2 mikrodulkių ir superplastiklio – efektyvumas. Paaiškėjo, kad betonai, kuriuose 10% cemento pakeista SiO2 mikrodulkėmis, yra atsparesni už betonus, kuriuose 20% cemento pakeista šiuo priedu. Teigiamą poveikį betono paviršiaus atsparumui veikiant cikliniam užšaldymui-atšildymui ir druskai daro dispersiškesnis ir daugiau amorfinio SiO2 turintis priedas. Taip pat nustatyta, kad ant plonu ledu apsitraukusio betono beriant druską, paviršius yra sparčiau nei pilant koncentruotą druskos tirpalą, todėl, norint paspartinti betono paviršiaus atsparumo šalčio ir druskų poveikiui bandymus, reikėtų numatyti užpilti druska, o kad betoninės dangos eksploatavimo metu neapledėtų, - laistyti (apipurkšti) koncentruotu druskos tirpalu. Prasminiai žodžiai: betonas, atsparumas šalčiui, ledą tirpinančios druskos, SiO2 mikrodulkės.
Straipsnis gautas 2002 04, atiduotas spausdinti 2002 07. Glemžiamų elementų skaičiavimas pagal stiprumo teorijasKazys Šleževičius, Jonas Roličius, Feliksas MikuckisSantraukaĮtempimų-deformacijų koncentracija pasireiškia masyvių konstrukcijų atraminėse dalyse, ties sijų-sienučių atramomis ir paskirstomuosiuose įrenginiuose. Šiais atvejais išorinė apkrova perduodama nedidelėmis aikštelėmis. Didėjant statybinių konstrukcijų angoms, naudojant didesnio stiprumo medžiagas, didėja ir įtempimų-deformacijų koncentracija. Jai būdingi ne tik dideli gniuždantys, bet ir žymūs tempimo bei tangentiniai įtempimai. Gaminamuose, montuojamuose ir eksploatuojamuose elementuose gali atsirasti įvairių defektų, dėl kurių įtempimai juose padidėja. Įtempimų koncentracija turi įtakos konstrukcijų stiprumui, standumui, patikimumui ir ilgaamžiškumui. Straipsnyje pateikiama glemžiamų trapių medžiagų skaičiavimo metodika. Ji paremta eksperimentiniais-teoriniais tyrimais, kurie rodo, kad po apkrovimo aikštele padidėja normaliniai gniuždantys įtempimai. Šie įtempimai sutankina betoną ir sudaro po apkrovimo aikštele ardantįjį kūgį. Kūgis perskelia elementą vertikaliais pjūviais. Kai elementas glemžiamas, šalia apkrovimo aikštelės esanti medžiaga apspaudžia ardantįjį kūgį ir padidina jos pasipriešinimą gniuždymui. Apkaba suyra, kai didžiausi tempimo įtempimai joje pasiekia medžiagos stiprio tempiant ribą. Medžiagos suirimas glemžiamuose elementuose ir apkabos įtaka pateiktoje metodikoje nustatomi pagal stiprumo teorijas. Pateikiama metodika įgalina pastatyti ne tik elemento matmenis, bet ir medžiagų fizikines bei mechanines savybes. Projektavimo normos be pjūvio charakteristikų įvertina medžiagos stiprį tempiant ir gniuždant. Pagal siūlomą metodiką galima nustatyti medžiagos stiprius gniuždant, tempiant ir sukant. Prasminiai žodžiai: glemžimas, betonas, stiprumo teorijos, įtempimų būvis, trapios medžiagos.
Straipsnis gautas 2002 04, atiduotas spausdinti 2002 07. MAISTO MEDŽIAGŲ nuostoliai IR Augalų derlingumas kalvotose Rytų LIETUVOS dirvoseOna BUNDINIENĖSantraukaVelėniniame jauriniame silpnai ir vidutiniškai pajaurėjusiame, silpnai ir vidutiniškai nuardytame smėlingo priemolio dirvožemyje tirti augalų maisto medžiagų nuostoliai, susidarantys dėl paviršinio nuotėkio. Tyrimai atlikti taikant tris skirtingo chemizavimo lygio žemdirbystės sistemas (organinę-biologinę, integruotąją bei intensyviąją) ir dvi sėjomainas, taip pat nuolat laikant dirvoną. Duomenys rodo, kad kalvose auginamos daugiametės žolės sulaiko dirvožemio nuplovimą ir taikant organinę-biologinę sistemą kasmet vidutiniškai duoda 61 GJ/ha. Maisto medžiagos išplaunamos tik paviršinio nuotėkio, kuris 1,5 karto mažesnis nei lauko augalų sėjomainoje. Maisto medžiagų nuostoliai auginant žoles organinės-biologinės sistemos sąlygomis sudarė: azoto – 0,9, fosforo – 0,1, kalio – 0,4, kalcio – 1,6 ir magnio – 0,4 kg/ha/m. Nuolatiniame dirvone šios maisto medžiagos buvo išplaunamos tik polaidžio metu ir nuostoliai buvo dar mažesni nei auginant daugiametes žoles (atitinkamai 0,1, 0,01, 0,1, 0,03 ir 0,2 kg/ha/m). Lauko augalų sėjomainos vidutinis metinis produktyvumas taikant organinę-biologinę žemdirbystės sistemą buvo perpus mažesnis nei auginant žoles (31,6 GJ/ha), kasmet buvo nuplaunama 2,3 t/ha sauso dirvožemio, o maisto medžiagų nuostoliai beveik 5 kartus didesni. Patręšus lauko sėjomainos augalus, produktyvumas padidėjo 50-69%, bet buvo 21-46% mažesnis nei žolių. Tręšiant abiejų sėjomainų augalus, maisto medžiagų nuostoliai sumažėjo. Prasminiai žodžiai: sėjomainos, ūkininkavimo kryptys, maisto medžiagų nuostoliai, paviršinis nuotėkis.
Straipsnis gautas 2002 03, atiduotas spausdinti 2002 07. |
|