LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO VANDENS ŪKIO INSTITUTAS 

Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutas yra viena seniausių mokslo institucijų Lietuvoje. Pagrindas steigti Melioracijos institutą Lietuvos mokslų akademijos sistemoje buvo 1950 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimas. Instituto įsteigimo data laikoma 1950 m. lapkričio 10 d., kai Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nutarimu instituto direktoriumi buvo paskirtas Jonas Čeičys. 

Verčiant instituto istorijos puslapius matyti, kad pradiniame jo veiklos etape daug padėjo Lietuvos žemės ūkio akademijos Hidromelioracijos fakulteto, kitų Kauno aukštųjų mokyklų dėstytojai; jie, dirbdami nepagrindinėse pareigose vykdė institutui reikalingus darbus. Tai buvo P. Sklėrius, J.Ziberkas, S. Buožis, J. Macevičius, L. Gastila. Metams bėgant specialistų institute problemą padėjo išspręsti Lietuvos žemės ūkio akademijos absolventai J. Gražys, A. Poška, A. Keburis, A. Mileišis, V. Tučas, B. Saukevičius, E. Andrijauskaitė, A. Juozapaitis, L. Zelionka, A. Balčiūnas, R. Mickis, A. Dirsė. Institutas jau tapo pajėgus spręsti to laikotarpio jam iškeltus uždavinius.

Tačiau besikuriančiam institutui rūpesčių netrūko: reikėjo nuolat spręsti darbų organizavimo klausimus, galvoti apie lauko bandymų bei laboratorinės bazių kūrimą, apsirūpinimą tyrimams reikalinga technika, normalių darbo ir buities sąlygų darbuotojams sudarymą. Prabėgus vos penkmečiui prisidėjo dar vienas didžiulis rūpestis, - įvykdyti šalies valdžios politinę nuostatą iškelti Melioracijos institutą iš Kauno į periferiją, arčiau tyrimų objektų. Instituto direktorius J. Čeičys nutarė demokratiškai išsiaiškinti, ar tikslinga tokia reorganizacija, ir surengė instituto darbuotojų apklausą. Žinia apie demokratišką direktorių, suabejojusį Sąjungos vyriausybės teisumu, pasiekė Vilnių. Jis buvo atleistas iš pareigų ir perkeltas dirbti instituto Agromelioracijos, vėliau Kultūrtechnikos skyriaus vedėju.

1964 m. institutas įsikūrė naujuose rūmuose Vilainiuose, Kėdainių rajone.
Instituto, gyvuojančio per virš 50 metų, 2002 m. tapusio Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutu, veiklą galima suskirstyti į 3 laikotarpius: 1950-1965 m., 1966-1990 m. ir nuo 1990 m.

Per pirmuosius 15 metų institute buvo sprendžiamos Lietuvai aktualios spartaus žemių melioravimo problemos. Institutas buvo ta vieta, į kurią sueidavo visos šalies melioratorių rūpesčių gijos. Tai būdavo ne tik Lietuvos, bet ir buvusios Sąjungos žemių sausintojų būrimosi vieta, kadangi tiek institutas, tiek Lietuva žemių melioravimo srityje buvo pasiekusi nemažų laimėjimų.

Antrasis etapas prasidėjo nuo 1966 m., kai Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo institutas tapo tiesiogiai pavaldus sąjunginei Melioracijos ir vandens ūkio ministerijai. Instituto veikla peržengė respublikos ribas, pasiekė net Tolimuosius Rytus. Padidėjus darbų mastams buvo steigiami nauji mokslo padaliniai, didėjo mokslo darbuotojų skaičius. 1985 m. institute iš viso buvo 252 darbuotojai (119 mokslo darbuotojų, iš jų 50 turėjo mokslo laipsnius, aspirantūroje mokėsi 19 jaunų specialistų). Institutui buvo pavesta koordinuoti mokslo tiriamuosius darbus sprendžiant žemių kultūrinimo bei polderinio sausinimo problemas. Šiuo laikotarpiu institutas tapo mokslinio gamybinio susivienijimo, į kurį įėjo Kėdainių valstybinė melioracijos įmonė, eksperimentinis ūkis bei projektavimo ir konstravimo biuras, pagrindine organizacija.

Turėdamas tokį statusą, 1990 m. institutas pradėjo trečiąjį savo veiklos etapą. Deja, susivienijimas greitai buvo panaikintas: Kėdainių VMĮ atsiskyrė ir tapo akcine bendrove, 6360 ha eksperimentinis ūkis susiskaidė į žemės ūkio bendroves, iš projektavimo ir konstravimo biuro liko tik senos eksperimentinės dirbtuvės. Pačiame institute sumažėjo mokslo padalinių, o kartu ir darbuotojų skaičius. Kadangi instituto veikla buvo susijusi su melioracija (tai rodė ir pavadinimas), be to, susidarius šalyje nepalankiai nuostatai melioracijos atžvilgiu, teko padėti daug pastangų, kad būtų įrodytas instituto reikalingumas bendroje Lietuvos mokslo sistemoje. Reikėjo imtis radikalių sprendimų, keisti mokslo tyriamųjų darbų tematiką, - atsisakyti nelabai aktualių darbų ir dirbti tai, kas būtina šiuo laikotarpiu. Melioracijos institutas buvo pervardytas į Lietuvos vandens ūkio institutą, sprendžiančiantį Lietuvos žemės ūkio sektoriaus vandentvarkos problemas. Toliau reformuojant mokslo sistemą, tapo Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutu. 

Nuo įsteigimo pradžios institute parengta per 550 mokslo tyriamųjų darbų ataskaitų, išleista per 250 leidinių (straipsnių rinkinių, monografijų, rekomendacijų, brošiūrų, bukletų), spaudoje paskelbta tūkstančiai straipsnių. Surengta dešimtys įvairaus lygio konferencijų, pasitarimų, seminarų.

Šiuo metu institute yra per 80 darbuotojų, iš jų 24 mokslininkai ir 9 mokslo darbuotojai. Jie darbuojasi dviejose Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtintose instituto pagrindinės veiklos kryptyse: 1) žemės ūkio poveikio aplinkai dėsningumų ir vandens apsaugos būdų tyrimai ir 2) melioracijos sistemų funkcionalumo tyrimai, jų modernizavimo bei valdymo strategijos pagrindų kūrimas.

Pirmosios instituto veiklos dalies mokslo tiriamieji darbai yra skirti vandens taršai, susijusiai su žemės ūkio sektoriumi, mažinti. Tai gyvenviečių, sodybų, gyvulininkystės ir laukininkystės objektų nuotėkų tvarkymo būdų ir metodų paieška. Šie darbai svarbūs visam Baltijos regionui, nes padeda spręsti aktualią Baltijos jūros taršos mažinimo problemą.

Antrosios veiklos dalies darbai yra skirti sausinimo sistemų monitoringui organizuoti, drenažo veikimo gerinimo būdams ir priemonėms kurti, melioracijos sistemų, tapusių privačia nuosavybe, eksploatavimo principams parengti.

Gamtinių bei ūkinių veiksnių įvairovei įvertinti institute atliekami ilgalaikiai, trunkantys 4-5 metus, lauko ir laboratoriniai fundamentiniai bei taikomieji tyrimai, kurių rezultatai vėliau tinka technologijų plėtrai. Kasmet instituto biudžeto lėšomis vykdomų mokslo tiriamųjų darbų sąraše yra per 20 temų. Šiuos darbus paprastai papildo darbai pagal sutartis su ūkio subjektais. Minėtus darbus atlieka 7 mokslinių padalinių - laboratorijų (Vandens išteklių, Vandenvalos, Polderių, Modeliavimo ir informatikos, Cheminių analizių, Eksploatacijos, Hidromelioracijos) mokslo ir inžinerijos bei technikos darbuotojai.

Pastarąjį dešimtmetį gerokai išsiplėtė bendradarbiavimas su Vakarų šalimis, - kasmet buvo ir yra vykdomi 2-4 tarptautiniai projektai. Dalyvauta 5-ojoje Bendroje mokslo tyrimų, technologijų plėtros ir demonstracinės veiklos programoje, pateikta paraiška dalyvauti 6-ojoje. Instituto mokslininkai jau yra paskelbę per 10 straipsnių moksliniuose periodiniuose leidiniuose, įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto (Institute of Scientific Information) pagrindinių žurnalų sąrašą (Master Journal List).

Institutas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetu, lietuvių bei anglų kalbomis leidžia periodinį mokslo darbų rinkinį "Vandens ūkio inžinerija".